LiteratūraProza
Budynės
KERRY SHAWN KEYS Robertui Service’ui Buvau sujaudinta. Prieš kelias dienas paštu gavau specialų kvietimą, tarsi viskas būtų suplanuota. Budynės bus Sąjungoje šeštadienį, o laidotuvės kitą dieną.
Ant Senos krantų
IRINA ODOJEVCEVA Irina Odojevceva (tikr. Iraīda Heinike, 1895 m. Rygoje–1990 m. Leningrade) – poetė akmeistė, rašytoja – 1922 m. debiutavo poezijos rinkiniu „Stebuklų kiemas“. 1923 m. su vyru emigravo į Paryžių.
Atbulinė pavara
AUGUSTAS SIREIKIS Snaigės – visai kaip žmonės. Šaltą vakarą eidamas susigūžiu į baltut baltutėlį paltą, skubu, nesidairau į šalis, vildamasis išsaugot paskutinius šilumos trupinius.
Nieko nėra nemokamo
PAULIUS NORVILA Nieko nėra nemokamo. Kitais žodžiais tariant – už viską šiame pasaulyje reikės atsiskaityti. Tiesa, būsimasis laikas čia vien tam, kad gražiau skambėtų ir suteiktų vilties. Iš tiesų, atsiskaityti reikia čia ir dabar. Jau šį vakarą.
Samogitija
RITA UŽTUPAITĖ Malvina seniai nujautė ir net žinojo apie nuožmiojo kario egzistavimą visiškai šalia, o gal net savo viduje, sieloje, ląstelių atmintyje. Matyt, pirmąkart atpažino jį Kaune, to miesto toks pavadinimas – iš žodžio „kaunasi“, gal todėl ji ir atgimė tame mieste, pagarsėjusiame savo kovomis?
Malda
AISTĖ KISARAUSKAITĖ „Vakariniame kalno šlaite…“ Rašau, nors taip jau esu rašiusi. Negaliu paaiškinti, kodėl man kartais galvojasi ši frazė. Matyt, turėčiau ją įgyvendinti, sukurti apsakymą, kur kelius siekianti sausa žolė šnara einant gerai pažįstamu takeliu, į kalną kopti man nėra sunku – netoli.
Apreiškimo džiaugsmas
RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Suglebęs drybsau šviesoj, apgriuvusioj keturių besienių sienų iškasenoj. Tikrai, kiurksau vaiduokliškoj kambario liekanoj. Iš pradžių pagalvojau. Pirma – apie pavasarį.
Dvi galvos iš vieno kūno
INEZA JUZEFA JANONĖ Nei šį, nei tą anuomet leptelėjo slaugė, pareiškusi, kad man gimdyti ir gimdyti, nes pienas nuolat teka iš krūtų, jo vienam kūdikiui per daug, todėl reikėtų man gimdyti ir gimdyti, geriausia dvynukus, o gal ir tris ar keturis iš sykio… Dabar jau būčiau turėjusi būrį suaugusių vaikų.
Laidojant seną miestą
MARTYNAS VALIUS Vokas su antspaudu. Jūsų valdos po mūsų apgula. Praneškite savo miesto vyrams, kad papjautų po avį, didesnę, riebesnę, kur ganyklose kitas išbaido ir daugiausia žolės nuėda. Pasakykite moterims, kad išvirtų avienos sriubos, tokios, kur taukai stemple nuslysta
„ilga kaip šimtmečiai diena“
DANUTĖ KALINAUSKAITĖ Jųdviejų baidarė slydo pro krantus su nulinkusiais vandenin gluosniais, „privačias valdas“, „atsargiai, piktas šuo“ ir lieptus, sulipusius į meldus.