AISTĖ PILKAUSKAITĖ Kazys neturi darbo. Jis kiauras dienas sėdi vieno kambario bute; jo erdvę apriboja šešių kvadratų kambarys, vonia išbyrėjusiomis plytelėmis, tualetas, kuriame nenusileidžia vanduo, virtuvė su tuščiu šaldytuvu ir balkonas į Lukšio gatvę. Jis retsykiais nueina iki spaudos kiosko ir nusiperka cigarečių. Arba iki IKI nusipirkt išgerti. Iš pradžių jis kiekvienąkart atsistodavo prie tos pačios kasos

SAULIUS VASILIAUSKAS Vieną rytą, vartydamas nuotraukų albumą, bylojantį apie išblėsusią aistrą, nutariau su jomis – Ana, Neda, Kornelija, Petonija ir Vaiga – susitikti. Šis penketas paliko neišdildomą žymę mano sąmonėje ir, netgi pasislėpęs už storų sienų, negalėjau lengvai jo iš atminties pašalinti.

ŽANETA STANKEVIČIŪTĖ Kartais širdis daužosi taip smarkiai, kad, rodos, tuoj išbėgsiu pro duris. Stovėsiu basa ant įšalusios rudens žemės apsigaubusi vien balta skraiste, nunerta iš nerimo žiedų.

RŪTA JAKUTYTĖ

IEVA GUDMONAITĖ I. Viską pramiegojau ir pabudau apsunkusi nuo nesapnavimo. Pamačiau, kad buvau užmiršusi uždaryti balkono duris. Šalta. Susinervinu, nes pramiegojau pirmas svarbias pamokas, ir nesuprantu kaip.

SKAISTĖ AUSTĖJA BUDREVIČIŪTĖ Išėjau iš miško į šviesią aukštasmilgę pievą maždaug toje vietoje, kur ties takeliu pūpso milžiniškas skruzdėlynas. Nuo veido ir plaukų braukdamas voratinklius pagalvojau, koks tai nenusakomas knibždėlynas, nors visoje Esmonių apylinkėje dešimties kilometrų spinduliu tebūtum radęs dvi ar tris sodybas su keletu drovių gyventojų

SIMONAS NORBUTAS Kai stebiu verkiančio imperatoriaus akis, visad jį užjaučiu – o! kaip jis kenčia, kokia sunki jojo dalia! Juk tiek globojamų gyvybių, tiek atsakomybės už imperiją ir josios didingą vaizdinį mūsų, dieviškos didybės ir tvarkos išsiilgusiųjų, smegenyse ir širdyse. Mano artimas draugas, priešingai, skuba tokį imperatoriaus jausmų protrūkį matuoti froidistiniu matu.

MARIUS PLEČKAITIS Tai galėjo būti nuostabiausias barono Maigelio rytas, nes jo mama, pečiuita ir nepaprastai įkyri moteriškė, kaip paprastai nepasiliko namuose skalbti vakarykščių kojinių ir, pasipusčiusi padus, iškulniavo į neįtikėtinai keistą randevu – kuriame viskas incognito.

ROLANDAS KAUŠAS Jis turėjo paskambint. Bet ne taip greit. Tik prieš keletą dienų mačiau jo žmoną. Sėdinčią kėdėj ir bereikšmiu žvilgsniu stebinčią televizoriaus ekraną. Prisėdus šalia, apžiūrėjo ir mane kaip ekraną. Paskui netikėtai ištiesė ranką ir palietė mano plaukus.