LiteratūraKnygos

Meist­riš­kai pa­ra­šy­tas žmo­gus

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ J. M. Co­et­zee. Lė­tas žmo­gus. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ire­na Dau­gir­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 192 p. Skai­tant nau­jas kny­gas vis re­čiau ap­lan­ko to­ji be­są­ly­giš­ka, tau­ri li­te­ra­tū­ri­nė eks­ta­zė, kai ne­si­no­ri už­duo­ti jo­kių klau­si­mų au­to­riui, ne­si­no­ri už jį at­si­pra­ši­nė­ti, tei­sin­ti ar rau­do­nai brau­ky­ti tam tik­ras fra­zes, ne­rei­ka­lin­gus žo­džius.

Sa­kyk „čyz“

MARIUS PLEČKAITIS Ro­land Bart­hes. Ca­me­ra lu­ci­da. Pa­sta­bos apie fo­to­gra­fi­ją. Iš pran­cū­zų k. ver­tė Ag­nė Na­ru­šy­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 144 p. Ro­land’as Bart­hes’as bu­vo itin pa­ne­gi­riš­kai (o ar ga­li­ma ki­taip?) pri­sta­ty­tas jo kny­gą iš­lei­du­sios „Ki­tų kny­gų“ lei­dyk­los: „[...] pats įta­kin­giau­sias fo­to­gra­fi­jos fe­no­me­no aiš­ki­ni­mas.

Gra­jaus­kas prie Ba­si­lis­ko

ARŪ­NAS BRA­ZAUS­KAS Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ną mis­te­rį Kaind­lį. Dai­li­nin­kė Li­na Ku­sai­tė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 136 p. Kal­bas apie nau­ją­ją Gin­ta­ro Gra­jaus­ko kny­gą de­rė­tų pra­dė­ti pa­gal nū­die­nos pa­pro­čius – nuo rin­ko­da­ros.

Ateik pas mus, Krišna

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS John O’Do­no­hue. Pa­lai­mi­ni­mų kny­ga. Iš an­glų k. ver­tė Da­lia Ju­di­ta Va­ba­lie­nė. V.: Ty­to al­ba, 2011. 240 p. (Pri­si­pa­žin­siu, kad vi­są ma­no kaip skai­ty­to­jo, o pas­ta­ruo­ju me­tu re­cen­zen­to pa­tir­tį ly­di sa­vo­tiš­kas ma­gi­nis mąs­ty­mas – no­ri­si įsi­kal­bė­ti, kad tau dau­giau ar ma­žiau at­si­tik­ti­nai į ran­kas pa­kliū­van­čios kny­gos kaž­ko­kiu bū­du yra bū­ti­nos ar bent jau svar­bios.

Šio­je po­ezi­jo­je nė­ra vie­tos se­nu­kams

RO­KAS PO­VI­LIUS Ai­das Mar­čė­nas. Iš­tru­pė­ju­sios erd­vės: de­vy­nių gy­ve­ni­mų ei­lės. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 239 p. Po­nas Ai­das Mar­čė­nas 2005-ųjų va­sa­rą po­kal­by­je su Jū­ra­te Ba­ra­no­va pri­si­pa­žįs­ta, kad tin­gi „kan­kin­tis dėl vie­no ar ki­to per ge­rai apie sa­ve gal­vo­jan­čio lie­tu­vių ra­šy­to­jo sa­vi­raiš­kos ir pas­kui steng­tis apie jo ne vi­sai vy­ku­sius teks­tus vie­nu ar dviem sa­ki­niais [...] pa­sa­ky­ti gra­žiai ir tiks­liai

Kartys ir kartelės

EMILIJA VISOCKAITĖ Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Da­nie­lius Dal­ba & ki­tos is­to­ri­jos. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 208 p. Už dvi „Sil­va re­rum“ kny­gas, kaip sa­ko vie­na ma­no dės­ty­to­ja, duo­čiau ran­ką nu­kirst. Prieš ke­le­rius me­tus au­to­rei ra­šy­tų pa­ne­gi­ri­kų ne­iš­si­ža­du nė per plau­ką – ne­pa­si­da­riau rim­tes­nė fi­lo­lo­gė, vai­kiš­kai te­be­si­džiau­giu pa­ty­ru­si skai­ty­mo ma­lo­nu­mą

Ne­tva­rus, bet tve­ria­mas bu­vi­mas

EG­LĖ RUDZ­KY­TĖ An­ta­nas A. Jo­ny­nas. Kambarys. Ei­lė­raš­čiai. V.: Ty­to al­ba, 2011. 60 p. Po­etų kū­ry­bos šal­ti­niai skir­tin­gi: vie­ni ra­šo iš įspū­džių, ki­ti – iš at­min­ties. Pir­mie­ji, im­pre­si­jų me­džio­to­jai, ne­nu­styg­da­mi ke­liau­ja, ju­da, ei­na – po sa­vus ir sve­ti­mus mies­tus, gam­tos už­ka­bo­rius, po­etų sa­lo­nus

Ko­ky­biš­ka lie­tu­viš­ka po­pu­lia­rio­ji li­te­ra­tū­ra

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Da­nie­lius Dal­ba & ki­tos is­to­ri­jos. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 208 p. „Praš­mat­nūs vieš­bu­čiai ir jų vie­ta ra­šy­to­jų biog­ra­fi­ko­je yra to­kia sma­gi li­te­ra­tū­ri­nė kli­šė, kad ne­ga­lė­jau jos ne­iš­nau­do­ti“, – sa­vo tin­kla­raš­ty­je ra­šo Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Ji pri­si­me­na Pa­ry­žiaus „Ritzą“ su Mar­ce­liu Pro­us­tu, Er­nes­tu He­ming­wa­y­u­mi, F. Scot­tu Fit­zge­ral­du bei ki­tais di­džiai­siais

Dar vie­nas re­a­lis­ti­nis Pe­le­vi­no ro­ma­nas

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Aš­tun­ta, jei nie­ko ne­pra­lei­dau, lie­tu­vių kal­ba pa­si­ro­džiu­si kul­ti­nio ru­sų ra­šy­to­jo V. Pe­le­vi­no 2009 m. kny­ga, kruopš­čiai ir sklan­džiai iš­vers­ta ver­tė­jos I. Po­ta­šen­ko, tur­būt dar 2010 m. bran­di­nu­sios su­ma­ny­mą adek­va­čiau per­teik­ti šio vel­nia­vos meist­ro uni­ka­lų sti­lių, – plg. straips­nį tų me­tų „Kny­gų ai­dų“ Nr.…

Fi­lo­so­fi­nės su­tri­ki­mo is­to­ri­jos

DA­LIUS JON­KUS Ju­lius Ke­le­ras. 66 is­to­ri­jos. Dai­li­nin­kė Ka­mi­lė Gu­žai­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 36 p. Per­skai­tęs Ju­liaus Ke­le­ro kny­ge­lę „66 is­to­ri­jos“ pa­si­ju­tau su­tri­kęs. Pui­kiais pie­ši­niais pa­puoš­ta kny­ge­lė at­ro­dė taip, lyg bū­tų skir­ta vai­kams, o skai­tant is­to­ri­jas su­pra­tau, kad jos ga­li bū­ti įdo­mios ir su­au­gu­sie­siems. Ta­čiau su­tri­kęs jau­čiau­si ne dėl to. Trik­dė pa­čios is­to­ri­jos.