Menai
Įprasti dirgikliai, neliečiamos žaizdos
XVIII tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Kauno paveikslų galerijoje
Tas pats – šauti ar ne
Slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, lietuvių publikai jau pažįstamas iš spektaklio „Eichmanas Jeruzalėje“, Nacionaliniame dramos teatre pastatė „Svetimą“ pagal Albert’ą Camus. Vos pradėjusi žiūrėti galvojau, kaip smarkiai esame išlepinti talentingų Koršunovo ir Nekrošiaus darbų.
Budėjimas
Kūrybos metafizika – kuomet ranka paklūsta aukštesnei jėgai – geidautina kiekvieno menininko. Galbūt visas kitas laikas – tos akimirkos laukimas, nuolatinis budėjimas. Eskizams virstant – arba ne – savarankiškais kūriniais. Kažin ar dailininkai, kaip ir rašytojai, kartais nebeatsekantys savo paskubom užrašytų minčių prasmės, visada prisimena, ką norėjo įvaizdinti vienu ar kitu štrichu? „Kai studijoje buvo remontas, bet ir vėliau“,…
Iš bloknoto (48)
Rimantas Kmita parašė rimtą, sąžiningą monografiją, dar kartą atveriančią mūsų gyvento laiko – ypač sovietmečio – permainingus bruožus, piktžaizdes ir specifinę slegiančią atmosferą. Literatai knygą jau įvertino, o man rūpėjo atkreipti dėmesį į autoriaus keliamą ir akcentuojamą amžiną tiesos ir laisvės problemą, taip pat ir kelio pasirinkimo klausimą.
Iš bloknoto (47)
Labiausiai jaudinantis žygis buvo į TARTLE muziejų, kuriam ruošiausi jau seniai ir vis atidėliojau. Prisipažinsiu, kad su anūke išsiruošėm ne tiek parodos „Vien šventieji / Solely Saints“ apžiūrėti, kiek pamatyti kadaise buvusią mūsų šeimos vertybę – Stasio Ušinsko paveikslą.
Žudyti negalima pasigailėti
2022 m. iraniečių režisierius Ali Abbasi sukūrė filmą „Šventasis voras“ (Holy Spider), paremtą tikra istorija. 2001 m. Irane buvo sulaikytas statybininkas Saeedas Hanaei. Niekuo iš kitų neišsiskiriantis vyras per metus nužudė 16 prostitučių. Iki tol Mašhado dienraščiuose pasirodžiusios istorijos apie Vorą Žudiką kėlė baimę miesto gyventojams.
Ak, tas parkas…
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pakvietė į paskutinę šio sezono premjerą – žymaus prancūzų choreografo Angelino Preljocajo 3 veiksmų baletą „Parkas“ (pagal Wolfgango Amadeaus Mozarto muziką). Šis Vilniuje atgimęs baletas gyvuoja jau trisdešimt metų ir vis dar yra populiarus, nors meilės, erotiškumo samprata, išgyvenusi tam tikrą krizę, per dešimtmečius gerokai pakito.
Langams reikia stiklų
Izio Bidermano (1911–1980) fotografijų albumą vartau pasidėjusi ant lovos, rodau vaikui. Jam patinka nuotraukos su Paryžiaus pokario karuselėm, su ugnies rijiku, su mergaite, pasiklydusia tarp senų lėlių. Mane labiausiai patraukia nuotrauka su vyru, ant nugaros nešančiu stiklo lakštus. Pati nesuprantu kodėl – vis atsiverčiu tą lapą, pasistatau albumą tolėliau, atsitraukiu, žiūriu.
Iš bloknoto (46)
Tumino spektaklis niekuo neprimena nei tradicinių rusų teatro interpretacijų, nei pompastiškų, puošnių, iškvėpintų ir paviršutiniškų holivudinių kino filmų. Savo forma spektaklis kraštutinai santūrus ir vadovautasi ne siužeto perteikimu (teksto inscenizacijoje visai nedaug), o bandymu išskleisti žmogų.
Pasaulis yra dėžė
„Out of the Box“ iškelia svarbią diskusiją apie vyriškumo įvaizdžius ir kaip jie atsiskleidžia skirtingose kartose. Spektaklis perteikia vyriškumo tematiką ne tik per tradicinius stereotipus, bet ir per gilesnę perspektyvą, kurioje svarstoma apie vyrų vaidmenis, jų emocinę išraišką ir kūrybinę energiją.
