Menai
„Lituanicos“ lėktuvėlio konstravimas teatro angare
RIMA POCIŪTĖ Norėčiau paklausti „kritikų“, besibodinčių „naiviu“ teatru, ar mėgina bent sau susidėlioti dramos, teatro raidos perspektyvą, pasidomėti idėjomis to laiko, kai Kazys Binkis sukūrė „Atžalyną“ (1937), kai Kaune iškilo didingiausia Baltijos šalyse Prisikėlimo bažnyčia pagal latvių kilmės architekto Karolio Reisono projektą.
Adelės (ne)gyvenimas: remedia amoris
NIDA VASILIAUSKAITĖ „Abdellatifo Kechiche’o epas iškviečia meilę tyriausiu ir aistringiausiu jos pavidalu – intensyvią, kataklizminę, nepamirštamą“, – rašo „The Guardian“ kino kritikas Peteris Bradshaw . Panašiai apie „Adelės gyvenimą. I ir II skyrių“ rašo visi, Lietuvoje taip pat: „Jei mylima, tai iš esmės – su skausmu, begaline aistra, geidulingu seksu, pažeminimu, savineiga ir atsidavimu“.
Kaip vaikiški žaidimai priverė suirti
EMILIJA STEPŠYTĖ Kas nutinka, kai leidi medžiagai kalbėti? Keturių Norvegijos menininkių – Kristinos Daukintytės Aas, Gro Gjengedal Navelsaker, Hildės Kjørholt Frantzen ir Karinos Nøkleby – darbai, eksponuoti parodoje „Play & Decay“
„Scanorama“: nuo gerovės pertekliaus iki paskutinių Europos pagonių
AURELIJA AUŠKALNYTĖ „Scanorama“ man yra kažkas jaudinančio. Einu į jos gilią kino salės tamsą ne šiaip sau žiūrėti daug gerų filmų. Mane svaigina iliuzija, kad iš tų filmų aš atspėsiu ateitį – staiga įžvelgsiu, ką dabar Europa galvoja apie save, kas jai šiuo metu svarbiausia ir opiausia.
Sąveikos per nuotolį teorija ir praktika
AUŠRA KAZILIŪNAITĖ Populiariausiu 2013 metų „Scanoramos“ filmu, be abejonės, galime karūnuoti naujausią Jimo Jarmuscho filmą „Išgyvena tik mylintys“ (2013). Per visas šio filmo peržiūras kino centro „Forum Cinemas Vingis“ didžioji salė buvo pilnutėlė.
Adelės gyvenimas, kurį išgyvenau ir aš
DONATAS PAULAUSKAS Ironiška. Daugybė reklamų stendų Kaune kurį laiką buvo pasipuošę filmo „Adelės gyvenimas. I ir II skyriai“ plakatais, kuriuose – dvi merginos, spinduliuojančios lesbietišką meilę.
Išskleidžiantis rusų teatrui sparnus
RIMA POCIŪTĖ Rusams Puškino poezija yra atskaitos taškas ne tik literatūroje, su ja siejama moderniosios kultūros pradžia. Ta „auksine“ vadinama poezija Rusijai švietė iš jos kultūros gelmės du šimtmečius – šitiek užsitęsė civilizacinis lūžis, Rusijai modernėjant.
Beprotybės tema fotografijoje
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Bandymai užfiksuoti beprotybę fotografijose prasidėjo nepraėjus nė dešimtmečiui nuo kalotipijos proceso išradimo. Britų psichiatras ir fotografas Hugh Welchas Diamondas 1848–1858 metais fotografavo savo pacientes, tiksliau, jų fizionomijas
Supaprastinimas
BIRUTĖ PANKŪNAITĖ Apie 9-ąją tarptautinę Kauno bienalę „Unitekstas“ Viena iš tiesioginių prieš 20 metų užplūdusių geopolitinių pokyčių išdavų šiuolaikiniame mene – „bienalių kultūra“. Anksčiau meno pasaulyje negirdėti miestai ar regionai taip pareiškia norą patekti į ratą.
Po istoriografinio posūkio: dabartiniai pastebėjimai
DIETER ROELSTRAETE Šiuolaikinis menas yra daugialypis reiškinys, nepasižymintis nei istorine, nei estetine vienove. Jo gausu, jis globalus ir įvairus, jis vyksta šiandien. Pastarosios aplinkybės sunkina šiuolaikinio meno teorinių tekstų ir kontekstų atsiradimo galimybes: šiuolaikinį meną paprasčiausiai sunku „pagauti už uodegos“.
