Menai

PAULINA DRĖGVAITĖ

Ji

Teodoras (akt. Joaquin Phoenix) kasdien rašo laiškus. Meilės prisipažinimus, atsiprašymus, pasveikinimus. Ne savo, o kitų mylimiesiems. Jis dirba spalvingai dekoruotoje kontoroje ir visądien ieško tinkamų žodžių kitų žmonių jausmams išreikšti. Tokia jo profesija. Pabaigęs darbus Teodoras susilieja su milžiniška netolimos ateities Los Andželo žmonių minia ir, įsikišęs mažą ausinytę, bendrauja su virtualiu asistentu: tikrina paštą, žiūri nuotraukas, klausosi melancholiškos muzikos.…

RYTIS RADAVIČIUS

100 metų

karl otto gotz. Telmo. 2003_m

Berlyno Neue Nationalgalerie (Naujoji nacionalinė galerija) buvo atidaryta 1968 m. „Naująja“ galerija pavadinta norint atskirti ją nuo rytuose už Berlyno sienos likusios Nacionalinės galerijos ir pabrėžti parodų kryptį – modernus XX a. menas. Šių dviejų Berlyno galerijų tarpusavio santykį galima palyginti su Londono Tate Modern ir Tate Britain galerijomis. Turtingoje galerijos kolekcijoje yra Gerhardo Richterio, Anselmo Kieferio, Ernsto Ludwigo Kirchnerio,…

DARIUS ŽIŪRA

SWIM

Galvoju apie parodą. Tai nesibaigiantis šlifavimas ir sprendimų ieškojimas. Net ir tuomet, kai miegi. Kaip visada, galutinė kokybė priklauso nuo suvedimo. Tai ir nulems, kiek paroda bus naivus įvairių meistrysčių montažas ir kiek ji taps vientisu lydiniu. Ši įsivaizduojama struktūra primena monetų lydinį. Tai vienas iš stebuklingu būdu man pavykusių daiktų. Man pačiam jis tapo mitu, apgaubtu nepakartojamumo ir mistikos…

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

„Kino pavasario“ daigų sąrašas

Pagaliau ir į mūsų kraštus atkeliavo pavasaris – katinai po langais vis dažniau kalbina vienas kitą suglaudę kaktas, anksti rytais senukai išeina pasivaikščioti palei upę, nuogi medžiai siuvasi drabužius pas visokius ten medžių dizainerius, o paaugliai paauglinasi tiesiog troleibusų stotelėse. Visiems jau įprasta, kad pavasariniai vėjai į Vilnių kiekvienais metais atpučia ir vieną respektabiliausių Lietuvoje filmų fiestų – „Kino pavasarį“.…

REMIGIJUS VENCKUS

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

sviesus debesis_m

Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai smalsaus proto čiuptuvai pradės slysti kūrinio paviršiumi iki neišmatuojamų prasmės gelmių, drįstu konstatuoti, kad laikas yra labiausiai tyrinėjamas ir mažiausiai ištirtas, gausiai vaizduojamas, bet išsamiai neatskleistas.…

RAMINTA LEVANDRAITYTĖ

Importuota kosmoso enciklopedija

kosmosas_m

Danišką ir lietuvišką „Kosmosą+“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje kūrę menininkai suteikė progą patikrinti postdraminio teatro teoriją praktikoje. Teatro meno vadovas Audronis Liuga žadėjo šiuo spektakliu-iššūkiu supurtyti Lietuvos teatro pamatus. Mat mūsų kūrėjai niekaip neprisiruošia maištauti prieš dramą, nė už ką neatsisako vaidybos kaip vaidybos, dėl to lietuvių teatras atrodo kone anachroniškas, palyginti su tomis įdomybėmis, kurios jau ne vieną…

DALIUS JONKUS

Apie kosmoso raišką teatre: estetinė patirtis ir mokslinė analizė

Pažiūrėjęs Nacionaliniame dramos teatre įvykusią spektaklio „Kosmosas+“ premjerą likau nusivylęs. Po spektaklio bandžiau apmąstyti šio spektaklio nesėkmės priežastis.

LAURYNAS KATKUS

Santa Marius

Pokomunistinį laiką Marius Ivaškevičius praleido miegodamas – tik ne giliojoje, o REM fazėje, nes intensyviai sapnavo. Ivaškevičiaus sapnai buvo ryškūs, mįslingi, kartais grėsmingi, bet nekošmariški; niekada – rožiniai. Dar vienas ypatingas jų bruožas – tai buvo, jei taip galima vadinti, aktualūs sapnai. Lietuvos tapatybės pradmenys, senovės baltai ar Mindaugas sapnuoti pirmojo nepriklausomo dešimtmečio apsakymuose ir romanuose, vėliau sapnuose įsikūrė mūsų…

ENRIKA STRIOGAITĖ

Apie parodą, piarą ir andergraundą, ir tai, ko norisi

Norėčiau parašyti apie vieno ryškiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Gintauto Velykio parodą „DEperSONALIZACIJA“, pamatytą Kauno menininkų namuose,

PAULINA DRĖGVAITĖ

Kai Ginsbergas dar nestaugė

Aš ilgai laukiau šito filmo – žvilgsnio į Jacką Kerouacą, Alleną Ginsbergą ir Williamą S. Burroughsą, dar nesustaugusius nuogų kąsnių kelyje link tobulybės. Režisieriaus Johno Krokido debiutinis filmas „Nužudyk tuos, kuriuos myli“, šiemet rodomas „Kino pavasaryje“, – būtent apie tai: bytnikų jaunystę. Fone – žmogžudystė. Istorija prasideda penktojo dešimtmečio Amerikoje: Europoje tebesiaučiant karui, jaunasis Allenas Ginsbergas (akt. Daniel Radcliffe) atvyksta…