MenaiKinas

Autoritariniam charakteriui apginti

EMILIS MILKEVIČIUS „Taip, prisimenu „Bangą“, – virpančiu balsu nelyginant Oppenheimeris apie atominės bombos pirmąjį bandymą praneša mokytojo personažas, atsklęsdamas didaktinį pasakojimą, nufilmuotą naiviu septintojo dešimtmečio spalvotos televizijos koloritu.

Miegoti yra pavojinga. Atsibusti irgi yra pavojinga

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Mano draugai skundžiasi, kad užkrėčiau juos kino snobizmu ir jie nebegali ramiai žiūrėti filmų, ypač prastų filmų. Palikę pirmykštį būvį, jie privalo būti sąmoningais žiūrovais, aktyviais kino įvykio dalyviais, konstruojančiais ir perkonstruojančiais jo turinį.

Kur yra „Kinder“ siurprizo siurprizas?

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Už nugaros – naktis ir dirbtinės žvaigždės, Slavojus Žižekas sėdi valtyje, aplink ją plūduriuoja lavonai. „Kodėl aš dabar sėdžiu šitoj valty vidury Atlanto vandenyno?“ – klausia jis. Ogi tai Sophie Fiennes, filmo režisierė, jau antrą kartą palydi filosofą žvaigždę į didįjį ekraną.

Laisvai ištrūkęs nelaisvojo Džango sapnas

EUGENIJUS ŽMUIDA Quentino Tarantino „Ištrūkęs Džango“ (Django Unchained, 2012) prasideda nakties vaizdu ir naktį nutinkančiais fantastiniais įvykiais – patartina filmą suvokti kaip metaforą ir skaityti sapno kodu, nes tokių įvykių, kokie vyksta, priimti už gryną pinigą, žinoma, negalima.

Ro­mas Za­ba­raus­kas: „Strei­kas“ – ne­iš­spren­džia­ma šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio tra­ge­di­ja

Jau­no re­ži­sie­riaus iš Lie­tu­vos mon­ta­ži­nė­je ga­ruo­ja ką tik su­suk­tas pil­no met­ro fil­mas „Strei­kas“ („We Will Riot“). Tai ne pir­mas Ro­mo Za­ba­raus­ko kū­ri­nys, bet net ne­re­gė­jęs ga­liu pri­siek­ti, kad pats so­li­džiau­sias iki šiol.

Что тебе снится, крейсер Аврора, ar­ba Klo­nuo­tos dre­a­mo­lo­gi­jos 2

MAK­SIM IVA­NOV 1. Ru­sų kal­ba klau­sia­ma: что тебе сегодня прис­ни­лось? Lie­tu­vių kal­ba klau­sia­ma: ką ši­ą­nakt sap­na­vai? 2. Pir­mu at­ve­ju esi pa­sy­vus. Ne veiks­nys, bet pa­pil­di­nys. Kaž­kas pri­si­sap­na­vo tau.

„Au­ro­ra“. Už­si­blo­ka­vu­sios pa­są­mo­nės dra­ma

RŪ­TA JA­KU­TY­TĖ Ei­da­ma į moks­li­nės fan­tas­ti­kos fil­mą „Au­ro­ra“ ti­kė­jau­si, kad bus ga­li­ma sma­giai pa­si­juok­ti iš Ho­li­vu­do co­py–paste ar bent jau pa­prunkš­ti iš kai ku­rių vai­din­ti ne­mo­kan­čių ak­to­rių pa­to­so, kaip kar­tais at­si­tin­ka lie­tu­vių fil­muo­se

You are ly­ing. I don’t be­lie­ve you

Su „Nar­ci­zo“ re­ži­sie­re DO­VI­LE GA­SIŪ­NAI­TE* kal­ba­si Edu­ar­das Šmi­tas Per­klau­siu­si Edu­ar­do po­kal­bį su Do­vi­le Ga­siū­nai­te su­pra­tau, kad vei­kiau­siai pa­da­ry­siu ne tai, ko iš ma­nęs ti­ki­ma­si. Man sa­kė, kad tai po­kal­bis apie fil­mą „Nar­ci­zas“ ir ap­skri­tai apie ki­ną. „Nar­ci­zą“ bu­vau ma­čiu­si, tad bu­vo smal­su.

Po­no Nie­ko li­ki­mų va­ria­ci­jos

PAU­LI­NA DRĖG­VAI­TĖ „Iš kur mes at­ėjo­me? Kas mes esa­me? Kur link mes ei­na­me?“ – klau­sia 1897 me­tais nu­ta­py­tas Pau­lio Gau­gui­no pa­veiks­las. Su­kur­tas Tai­ty­je, da­bar gy­ve­na Bos­to­ne. Iš tie­sų gy­ve­na – re­gis, spal­vos kvė­puo­ja, at­skleis­da­mos už po­tė­pių sly­pin­čią di­des­nę idė­ją.

Tarp­tau­ti­nio Kau­no ki­no fes­ti­va­lio ma­lo­nė

VAI­VA GRAI­NY­TĖ Ne­me­tu ak­mens į va­dy­bos stra­te­gi­jų, rin­ko­da­ros, fi­nan­si­nių ir vi­so­kių biu­dže­ti­nių rei­ka­lų spe­cia­lis­tų dar­žą. Ki­ta ver­tus, ak­me­ni­mis nu­mu­šus va­dy­bi­nin­kus, žū­tų tie „du vie­na­me“, „pirk ke­tu­ris už dvie­jų kai­ną“ stra­te­gi­jų ge­ne­ra­to­riai, ap­raiz­gę vi­sa, kas ju­da.