GRĖTĖ ŠMITAITĖ Filme „Pokalbiai rimtomis temomis“ režisierė Giedrė Beinoriūtė klausia vaikų: „Kodėl tavo tėvai negerai tave augino? Kaip tu auginsi vaikus? Kodėl taip? Kodėl pabėgai iš namų? Kas yra meilė? Ar tu laimingas? Ko tau trūksta?“

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Ūmai supratau, kad gyvenu sau kaip koks amerikonas. O gal kaip gyvas keptas balandis. Visiškoj laisvėj. Kaip vakuume. Todėl vakare nuėjau į kiną, viena. Kiti ten atėjo poromis arba grupėmis. Dauguma grupių turėjo po didelę porciją spragėsių ir labai saldžiai kvepėjo.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ Spalio pradžioje turbūt ne vieno sostinės gyventojo akį patraukė reklaminiai stendai, vaizduojantys žmones gerokai per ankštais drabužiais, tokiais ankštut ankštutėliais, kad, regisi, vos vos besilaikančios sagos ištrūks ir atvėrusios lig tol slėptus klodus nusiridens šaligatviu smagiai besikvatodamos.

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Bet koks nemokamas kinas yra šventė miestui ir tokį kiną reikia tik girti išsijuosus. Tačiau „Kitoks kinas“ – LGBT filmų festivalis – visgi šventės vardą turėjo pelnyti, bent mano akyse… „Ką? Ir visi filmai tik apie homoseksualumą?“ – purkštavau aš. Mat prieš akis man iškilo ne itin simpatiškas ir kiek paviršutiniškas herojus

NARIUS KAIRYS Šio teksto pavadinimas gali jus šiek tiek suklaidinti: apie banginius Marco Forsterio filme „Pasaulinis karas Z“ (2013) nieko nekalbama. Viskas daug paprasčiau. Kaip ir pridera apokalipsės kino žanrui (už išsamią tokio kino filosofinę analizę ačiū Nerijui Mileriui

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Pasaulis, o gal tik jo moterys jau kuris laikas žavisi didvyriu ir svajokliu aktoriumi Ryanu Goslingu. Koks jis ten aktorius – veikiau nuolatinis sapnų lankytojas, kurio atvaizdas dieną susiformuoja iš debesų kupolų, o naktį – iš žvaigždžių konglomeratų, veikiau balsas, kurį nugirdai šnabždant paslaptis, veikiau kvapas, kuris dvelkia į tave netgi Vilniuje – būtent Vilniuje.

Prieš 10 metų kino ekranuose pasirodė nepamirštamoji rusų režisieriaus ANDREJAUS ZVIAGINCEVO (g. 1964) vaidybinė drama „Sugrįžimas“ (Возврощение, 2003). Siūlome archyvinį amerikiečių režisieriaus ir scenaristo Erico Easono pokalbį su A. Zviagincevu apie šio filmo genezę ir kūrimo procesą.

ERNESTAS JANČEKAS Apmąstydamas, kaip kine parodomas subjektyvumas ir objektyvumas, Gilles’is Deleuze’as atkreipia dėmesį, kad ši problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Nori to ar nenori, šiuolaikinis žmogus nuolat yra viena koja pasauly, o kita – kokiam nors pusiau pasauly, pavyzdžiui, objektyve – nepastebimos vaizdo kameros saugo teritoriją, pro kurią jis eina namo ir į darbą, vasarą turistai įamžina jo siluetą, kaip tyčia kertantį Katedros aikštę

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Į atminties užkaborius dar nespėjus nugrimzti lietuviškos Luko ir Auroros istorijos vaizdiniams, Šiuolaikinio meno centras ilgai laukto pavasario pagaliau sulaukusius kino žiūrėtojus pakvietė susipažinti su kitos Auroros, šįkart portugališka, istorija.