Publicistika
Karlo Marxo jubiliejui pasibaigus
Šį mėnesį visame pasaulyje vienaip ar kitaip minėtos Karlo Marxo 200-osios gimimo metinės. Kai kam jo teorijos atrodo pasenusios ir nebenaudotinos, kiti tebesiginčija dėl jų niuansų. Marxo teorijas dažnai perima netgi jų įgyvendinimui prieštaraujantys kapitalizmo teoretikai, svarstoma, kaip jį be didesnių konfliktų įtraukti į šiuolaikinės Imperijos dispozityvus. Kita vertus, daugiau ar mažiau ortodoksinė marksistinė tradicija išlieka gaji ir Marxo…
Armėnija ir masių diktatūros iliuzija
Įvykiai Armėnijoje dar neturi savo spalvos, bet faktas, kad procesai primena tipišką Rytų Europos spalvotąją revoliuciją. Tik šįkart Rusija laikosi labai santūriai: atrodo, kad Vladimirui Putinui net nelabai rūpi, kas vyksta mažiau negu tris milijonus gyventojų turinčioje Centrinės Azijos respublikoje.
Eurolyga ar Gegužės 1-oji?
…buvo įdomu patyrinėti, ar profesinės sąjungos dar kiek nors prisideda prie populiariosios kultūros formavimo Lietuvoje, tokiu tikslu uždaviau keletą klausimų portalo „Profsąjungų naujienos“ vienai pagrindinių redaktorių Ramunei Motiejūnaitei-Pekkinen.
Duonos ir žaidimų, scenos ir koncertų, arba Kaip pakeisti Lietuvą
Britų ministras pirmininkas Haroldas Macmillanas, paklaustas, ko jis labiausiai bijo politikoje, atsakė: „Įvykių, mielas vaike.“ Tokie įvykiai, apie kokius kalbėjo Macmillanas, pernakt sudrasko ir pakeičia socialinius, ekonominius ir politinius santykius. Tokie įvykiai – kultūrinė revoliucija ar ekonominė krizė – palieka įspaudą kolektyvinėje sąmonėje, o kartais ir iš esmės pakeičia valstybės struktūrą ir piliečio vaidmenį joje. Todėl politikai jų ir…
Kas vyksta Sirijoje ir už jos?
Kažkada kėlęs nerimą ir bauginęs, aštuntus metus tebesitęsiantis pilietinis karas Sirijoje ramiai nusėdo mūsų sąmonėje ir tartum normalizavosi. Pamanykite, kas čia naujo, arabai riejasi. Tuose kraštuose taip juk įprasta, ar ne? Tačiau visai kitaip reaguojame, kai konflikte svarbius žingsnius žengia Vakarų šalys – va tada tai pastatome ausis. Jungtinės amerikiečių, britų ir prancūzų pajėgos praėjusio penktadienio naktį (iš balandžio…
Ruošiantis didelių duomenų erai
Ar Marko Zuckerbergo kūdikį ištiko rimta krizė, ar vartotojai paburbės, toliau spręs testus ir neskaitys, su kuo sutinka naudodami vieną ar kitą programėlę? „Forbes“ apžvalgininko Kalevo Leetaru verdiktas vienareikšmis: feisbuko utopinė vizija nusmuko iki sekimo distopijos.
Atsakymai į klausimus apie Lietuvos švietimo ir mokslo reformas, kurių nenorima išgirsti
…ŠMM ir kitos valstybės institucijos šalia vieno žingsnio, kuris skatina mokslo pažangą, daro du tris, kurie gramzdina mokslo sistemą į chaosą ir neaiškių interesų liūną.
Kodėl demokratija kartais neveikia
O kaipgi atsitraukimo nuo demokratijos apraiškos, šiuo metu ryškėjančios Europoje ir pasaulyje? Donaldas Trumpas, „Alternatyva Vokietijai“, Marine Le Pen, Viktoras Orbanas, stiprėjančios Turkijos valdančiųjų autoritarinės tendencijos yra kur kas daugiau negu tik simptomai.
Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose
Šių metų vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje kalbinau du istorikus – dr. Tomaszą Błaszczaką iš Lenkijos ir dr. Yves’ą Plasseraud iš Prancūzijos – apie tautinių mažumų (lenkų, žydų ir baltarusių) vaidmenį XX a. Lietuvos valstybingumo kūrimo ir netekties procesuose. Pokalbį pavadinome „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“, ketindami paliesti ne tik teigiamus lietuvių ir šių tautų politinio…
Apie #metoo kaltininkų gynybą
Buvo* laikai, kai įsigyti „naują“ vergą iš Afrikos buvo pigiau, nei palaikyti jau turimo sveikatą. Buvo laikai, kai rasizmas ir eugenika buvo mokslo sritys. Buvo priverstinės sterilizacijos laikai. Buvo laikai, kai antisemitizmas buvo oficiali ne vienos Europoje veikusios politinės partijos programa.
