Publicistika
ETF & Chill: mitologija pagal Barthes’ą
Galimybė nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje ir atsiimti įmokas bei jų sugeneruotą investicinę grąžą sukėlė rezonansą. Į diskusijas įsitraukė visi: politikai, ekonomistai, fondų valdytojai, gyventojai, kurie kaupė, ir tie, kurie niekada to nedarė. Diskursas tapo toks tirštas, kad neišvengta paradokso…
Apie vaikus
Visa gera literatūra vaikams irgi parašyta tų, kurie nemylėjo ar nemėgo vaikų, – mintis, neseniai pacituota Gyčio Norvilo; kiek anksčiau viename iš interviu tai teigė Gintarė Adomaitytė. [...] Talentingos rašytojos mintis man pasirodė ir baugi, ir kartu paprasta; sakyčiau, net geniali. Sužavėjo tiesos sakymas, apnuoginta esmė – apie mus, žmones.
Knygų ekologija
Prieš keletą metų, betvarkydama savo knygų lentynas, surinkau solidžią stirtą man nereikalingų knygų. Kurių niekada neskaičiau ir neskaitysiu, kažkada dovanotų, atiduotų, o ir neapdairiai nusipirktų. Žemėlapy susiradau du vadinamuosius knygų namelius savo rajone, kur žmonės gali palikti perskaitytas ar neskaitomas knygas. Abu namelius radau jau pritutintus skaitinių, todėl teko ieškoti trečio.
Kai krizė tampa valdymo forma
Kuo ilgiau krizė tęsiasi, tuo labiau ji ima atrodyti normali. Ji nustoja veikti kaip signalas ar perspėjimas ir virsta valdymo režimu. Giorgio Agambenas tai pavadino „nuolatine išimtimi“ – būsena, kai ypatingos priemonės ir skubos logika tampa kasdienybe. Krizė nebepertraukia valdžios veikimo, o jį legitimizuoja: skuba pateisina supaprastinimą, grėsmė – kontrolę, o pavojus – paklusnumą.
Paslydę vertime
Dauguma eis sočiai vakarieniauti, tada sulįs į SPA centrų baseinus, kaip į šiltas, terminių šaltinių garų prisodrintas įsčias.
„Slava Ukraini“, – sakau, žiūrėdama į akis tarnautojai SPA registratūroje, kuri, kreipusis į ją angliškai, globėjiškai prabyla į mus okupantų kalba.
Kai kritika netenka alternatyvos
Kalbant apie alternatyvą Tamsiajai Apšvietai, pirmiausia būtina atsisakyti dviejų klaidinančių iliuzijų. Pirmoji – kad išeitis yra grįžimas į „tikrąją“ ar „nesugadintą“ Apšvietą, tarsi pakaktų suremontuoti XVIII a. racionalumą ir jis vėl imtų veikti. Antroji – kad chaoso baimė savaime pateisina hierarchijos restauraciją. Abi šios pozicijos yra simetriškai klaidingos: viena idealizuoja praeitį, kita – natūralizuoja valdžią.
Būti Lovely Rita
Evelinos kūriniams būdingas maištas, kurį pasitelkus mėginama nulaužti sistemą – savotišką panoptikumą, kuriame menininkas stebimas iš viršaus, kaip vienas iš pavaldžių tos sistemos dėmenų. Nors parodą, jei nori, gali „skaityti“ per Gavelio kūrybos prizmę, Evelinos piešiniai sudaro ne mažiau savitą ir „paukštytiškai“ kitonišką kūrybinę visumą.
Apie atsimetimą nuo LDK tapatybės ir litvinizmą
…ar atsilaikysime, jei netrukus rasis vis daugiau ES valstybių narių, klaidingai manysiančių, kad Kinijos prezidentas Si Dzinpingas yra mažesnė blogybė nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir ar drįsime paremti pastarojo terorizuojamą Daniją?
Apie laiką
Naujųjų metų išvakarėse į buvusią „Suokalbio“ kavinę sugužėjo rašytojai, poetai, vertėjai, filosofai, menininkai ir siautė, persirengę literatūriniais personažais. Gal bent tokiu būdu mėgindami sugrąžinti praėjusį laiką – kai ši vieta buvo pilna šurmulio, sriaubiamo vyno ir šokių ant židinio.
