Publicistika

TOMAS MARCINKEVIČIUS-BARONAS

„Didysis eteris“: troškimų medžioklė su televizijos kameromis

Iščiustytuose JAV didmiesčių priemiesčiuose, pasirodo, knibždėte knibžda (!) vaikų tvirkintojų: tai jaudina ir intriguoja, o aš jaučiuosi, lyg matyčiau TIESĄ, daugiau, nei mato kiti.

MONIKA SOKAITĖ

Kieno botagas? Galia, kūnas ir kapitalas

Marksizmas turi vieną nemalonų įprotį: sugadinti nekaltus dalykus klausimu, kas iš jų gauna naudos. Kas turi? Kas dirba? Kas pasiima? Feminizmas šį nemandagumą perkėlė ir ten, kur ekonomika ilgą laiką mandagiai apsimetė nieko nematanti, – į namus.

LIUCIJA VERVEČKIENĖ

Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse

Kalbėdami apie kolaboravimą [...] niekada nebūname neutralūs – įvardydami kolaborantų motyvus, tiesiogiai ar netiesiogiai nurodome pasirinkimų okupacijos akivaizdoje TEISINGAS alternatyvas (dažniausiai tai pasipriešinimas ginklu ar kiti pilietinio nepritarimo būdai).

TOMAS MARCINKEVIČIUS-BARONAS

Videožaidimų apžvalga (4): autoriniai videožaidimai

Žaidimo siužetas iki kaulų smegenų paprastas: jūs dirbate milžiniškoje beširdėje korporacijoje, bet gaunate mirusio senelio laišką, kad jums paliktas visas ūkis Stardiu Velio miestelyje, į kurį galite kraustytis, kai jus užknis besielis gyvenimas.

EGLĖ FRANK

Nuotraukų tuštėjimo metas

Kasmet nespalvotuose „Suokalbio“ kadruose – vis daugiau išėjusiųjų. Titruose jie pažymėti pilka juostele, tarsi ant mirusiųjų pavardžių būtų užslinkęs rūkas. [...]
Per Aido Marčėno laidotuves irgi lijo, visi ėjo procesijoje su skėčiais, tik vietoj karsto buvo urna. Šiandien patikrinau – Aidas „Suokalbio“ filme tebepokštauja su bičiuliu Alvydu Šlepiku.

EGLĖ FRANK

Vasaros saudade

Pamenu alsų kiemo mikrokosmą vasarą – įkaitusio asfalto, dulkių ir nuo metalinių karstyklių ant delnų likusios geležies kvapą, tokį panašų į kraujo. Čiurlių klykavimą vakarop, jų uodegų strėles ir nenuspėjamas nardymo trajektorijas, kurias sekdavau pro atlapą langą, kad kambariai bent kiek išsivėdintų po dienos kaitros.

JUSTINAS BALIUKEVIČIUS

Populiarusis menas kaip populiariosios kultūros tąsa ir radikalizacija

…populiarioji kultūra gali būti apibrėžiama kaip pavaldžiųjų socialinių grupių kūrybiškumas priešinantis dominuojančioms prasmėms ir tvarkai, išnaudojant pačios sistemos teikiamus išteklius ir galimybes. Arba, kaip mėgsta teigti Fiske’as: tenkintis (apsieiti) tuo, kas yra po ranka.

TOMAS MARCINKEVIČIUS-BARONAS

Videožaidimų apžvalga (3): į „Disco“ panašūs žaidimai

Pakalbėkime apie videožaidimų taksonomiją! Jau rašydamas šį sakinį mintyse regiu, kaip skaitytojai iš karto verčia laikraščio lapą, – bet siūlau neskubėti, pažadu, tikrai ne vien iš moksliukiško entuziazmo šitą temą užvedžiau.

DONATAS KATKUS

Kultūra ir jos masinis vartojimas

…pažvelkime į populiariosios muzikos struktūrą masinio suvokimo požiūriu. Pirmas ryškiausias požymis – motyvinių struktūrų nuolatinis kartojimas. Tai lemia trumpą kūrinėlio apimtį ir kartojamo modulio dydį, kuris yra labai lakoniškas. Todėl jį beveik nekeičiant galima daug kartų pakartoti.

AUDRIUS SABŪNAS

Penkiolika metų po Fukušimos avarijos: dienoraštis iš sėkmės salos

Pirmąkart lankydamasis Fukušimoje per šių metų Velykas tikėjausi rasti daugiau apleistų ir apgriuvusių pastatų vaiduoklių ir tuščių, į niekur nevedančių gatvių. Vietoj to radau naujut naujutėlius kvartalus, aikštes, modernias stočių prieigas.