LiteratūraVertimai

MOTOJIRŌ KAJII

Poravimasis

Kiyoshi Saitō. Iš ciklo „Žiema Aidzu“. 1958

Visuose namuose tylu. Tik kartais pasigirsta silpnas kosulys. Esu girdėjęs jį ir dieną, tad žinau, kad kosti gretimais gyvenantis žuvies prekeivis. Atrodo, jam jau per sunku net ir prekiauti. Antro aukšto nuomininkas jam sako, kad nueitų pas gydytoją, bet tas neklauso. Jis slepia savo ligą, girdi, jo kosulys ne toks. O nuomininkas visiems apie tai nešioja paskalas. Šio miestelio gyventojai vos pajėgia mokėti nuomą, kur jau ten berasti pinigų gydytojui, tad plaučių ligos čia – slapta kova. Staiga vis pasirodo katafalkas.

Novísimos: naujasis ispanų avangardas

Telefonų būdelėse
mįslingi užrašai, išpaišyti lūpų dažais.
Tai paskutinieji žodžiai tų meilių blondinių,
kurios su kruvinomis iškirptėmis čia prisiglaudžia numirti.
Paskutinė naktis po blankia neonine šviesa, paskutinė diena po svaiginančia saule…
RICHARD POWERS

Orfėjas

Specialiosios paskirties viešojo saugumo tarnyba: federalinė agentūra. Per pastaruosius šešerius metus nepasireiškė jokių realių grėsmių šalies saugumui. Rimčiausią pavojų, šios agentūros nuomone, kėlė pensininkas, atkampiame universiteto miestelyje virtuvėje įsirengęs savadarbę laboratoriją.

ARNON GRUNBERG

Ne

Jessie Boswell. Trys langai. 1924

Pernai pavasarį skaitydamas paskaitą apie [Holokaustą išgyvenusios olandų žydės žurnalistės ir rašytojos] Margos Minco kūrybą ir karą, [...] pasakiau, kad minėjimas turėtų pranokti ritualą, kad tokios iškilmės turėtų pasižymėti troškimu pažinti ir kad dėl to įsigalėjusios klišės kenkia prasmingiems prisiminimo ritualams. Suvokiau ir tai, kad viena klišė, esą dabar jau žinome istoriją apie karą ir žydus, skamba vis garsiau; tai puikybės pilna nuostata, jog mūsų pažinimas tobulas, tad galime atsiriboti nuo gana nesenos praeities.

KORNEL FILIPOWICZ

Griuvėsiai ir gražūs prisiminimai

Viena iš tokių vietų, sugriautų antskrydžių ir kartkartėmis dar apmėtomų bombomis, – tarsi netyčia, – buvo didelė prekinių traukinių stotis prie Berlyno. Kasdien penktą ryto kalinių kolona išeidavo iš lagerio ir tuščiomis gatvėmis žygiuodavo didelės, aukštos griuvėsių krūvos kryptimi. Nuvarydavo mus į tą keistą, nieko šiame pasaulyje neprimenantį peizažą.

ZUZANNA GINCZANKA

Apie kentaurus

Negimiau
iš dulkės,
nevirsiu
dulke.
Nenužengiau
iš dangaus
ir padangėn negrįšiu.
Pati esu dangus
kaip stiklo skliautas.
ILJA ILF

Iš užrašų knygučių

Pati giliausia bedugnė – finansinė. Į ją galima kristi visą gyvenimą.

Nežinojo, kas atvyks, tai pakabino per visus penketą metų susikaupusius agitacinius lozungus.

Kalnus pastatė turistams pritraukti.

SŁAWOMIR MROŻEK

Gyvenimas ir mintys

Henry Albert Payne. Dienos pabaiga. 1938
Klaidžiodamas po apleisto teatro griuvėsius aptikau patalpą, kuri, matyt, kadaise buvo aktorių grimo kambarys. Sutrūkęs veidrodis ir senas perukas kampe, staliukas su trim kojom. Kas nutiko ketvirtai? Šito jau niekad nesužinosime. Staliuko stalčiuje radau tuščią dėžutę ir sąsiuvinį, kurio viršelyje neįgudusia ranka, bet stengiantis kaligrafiškai išrašyta: „Kabareto artistės Amor Fatti gyvenimas ir mintys“.
Atsiverčiau sąsiuvinį. Cituoju ištraukas, o visą kada nors sutvarkysiu, kai gausiu UNESCO stipendiją ir galėsiu atsidėti kultūrai taip pat visas.
LISEL MUELLER

Gyva išvien

Tai ne fantazija, tai mūsų gyvenimas.
Mes tie veikėjai,
kurie užkariavo mėnulį,
kurie nevalioja sustabdyti savo kompiuterių.
Mes tie dievai, kurie per septynias dienas
gali sunaikinti pasaulį.
DANIIL CHARMS

Pirmapradė nuodėmė, arba Gėrio ir blogio pažinimas

ADOMAS (ranka rodydamas į medį). Štai gėrio ir blogio pažinimo medis. Kitų medžių vaisius mes valgysim, o nuo šito medžio vaisių mes nevalgysim. Tu, Ieva, lukterk, aš eisiu parinkti aviečių. (Išeina)