LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Labiau vykusios meilės istorijos
Naratyvinės romantinės meilės istorijų formos nesąmoningai sukūrė šėtonišką lūkesčių, kokie turėtų būti santykiai, šabloną, – palyginti su juo, mūsų pačių meilės gyvenimas dažnai atrodo itin ir skaudžiai nepatenkinamas.
Reportažas iš Didžiojo obuolio: patetiškos mišios
Šios mišios skirtos patetikai, arba tiksliau – „Patetiška literatūra“ pavadintai knygai, kurią sudarė ir redagavo poetė Eileen Myles (Pathetic Literature, New York: Grove Press, 2022).
„Hanfeidzi“. Senovės Kinijos išmintis valdovams ir vadovams
„Hanfeidzi“ – prieš daugiau nei 2,2 tūkst. metų sukurtas vienas žymiausių senovės Kinijos filosofinių praktinių veikalų, priskiriamas legistų, arba – dar supaprastintai vadinamų – „įstatymininkų“ (kin. fadzia), mokyklai.
Knygos apie Antrojo pasaulinio karo padarinius
[Keith Lowe:] Europa po vadinamosios karo pabaigos buvo absoliučiame chaose besimurkdantis žemynas. Milijonai tiesiogine prasme išvietintų žmonių klajojo nesumodami, kur dėtis. Žuvo per 35 mln. žmonių, visa kas fiziškai sunaikinta.
Geriausios knygos apie nacizmo psichologiją
Britų istorikas ir psichoanalitikas, keliolikos knygų autorius DANIELIS PICKAS penkis reprezentatyviausius veikalus, padedančius suprasti nacizmo psichologijos tyrimų lauką, pristatė 2012 m., išleidęs savo knygą „Įsigauti į nacių sąmonę: Hitleris, Hessas ir analitikai“.
Nuo Puškino iki Putino: imperinė rusų literatūros ideologija
Tuo pat metu, kai europietiška orientalistika konstravo Afrikos ir Azijos visuomenių kaip neturinčių istorijos, vertos pasakojimo, vaizdinį, rusų literatūra Kaukazo ir Ukrainos tautas vaizdavo kaip tokias, kurių audringa istorija nusipelno užmaršties.
Perskaityk ir išmesk! Arba: ar galima išmokyti rašyti?
Daugelį metų sėdėjau priešais patyrusią korektorę, kuri be jokio pieteto prieš laurų vainikais vainikuotus kūrėjus vaizdingai skaitė ryškiausias redaguojamo teksto citatas, komentavo tų autorių vaizduotės prasmę ir latvių kalbos mokėjimą. Laimė, šių nemalonių komentarų neišgirdo minimi autoriai…
Moterų romanai
Vyrų romanai – apie tai, kaip įgyti galios. Žudant ir pan. arba nugalint ir pan. Tokie ir moterų romanai, nors metodai skirtingi. Vyrų romanuose moteris ar moterys įgyjamos drauge su valdžia. Tai – priedas, o ne priemonė. Moterų romanuose galios įgyji įgydama vyrą. Vyras yra galia. Bet sekso neužteks, jis turi tave mylėti. Kam, jūsų manymu, tasai klupinėjimas terpu krinolinų ant persiško kilimo?
„Viltis svarbu“: apie literatūros reikšmę konfliktų metu
[Volodymyr Jermolenko:] Vis dėlto literatūra karo metu yra ir pareiga. Mūsų pareiga yra kalbėti, liudyti, išpažinti, skelbti. Tylomis palaidotas blogis yra blogis, kuris sugrįš. Ukrainiečiai tai puikiai žino. Rusų okupantų mūsų atžvilgiu vykdomas genocidas baisus ne tik dėl to, kad tai – žiaurumo įsikūnijimas, bet ir dėl to, kad tai yra pasikartojančio žiaurumo įsikūnijimas.
Karo žanrai
[Liubov Jakymčuk:] Dėl karo daugybė žmonių tiesiog neteko žodžių. Jie būtent taip ir sako: nėra žodžių sielvartui, kurį patyrėme, išreikšti. Taigi poetų užduotis – šiuos neapsakomus jausmus perteikti žodžiais. Be žodžių, poetai atranda ir formą bei ritmą, kurie padeda įlieti į tekstą sudėtingą, stiprią emociją. Šitaip žmonės galbūt ima gebėti kalbėti apie savo traumą – priimdami kitų žodžius ir tekstus kaip savus. Tai padeda jiems susidoroti su trauma.
