LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
„Visas mūsų gyvenimas – karas“. Franko, Ševčenkos, Ukrainkos nulemtas proveržis
Su ukrainiečių literatūros tyrinėtoju BOHDANU TICHOLOZU apie ukrainiečių literatūros klasikus, kurie reikšmingi tautos egzistenciniam išlikimui ir šiandien, kalbasi žurnalistas Romanas Kravecis
Įžanga į variaciją
…susidūręs su rusiškosios nakties amžinybe, Prahoje aš patyriau prievartinę Vakarų kultūros baigtį, kultūros, kokia buvo sumanyta naujųjų laikų priešaušryje, grindžiamos žmogumi ir jo protu, mąstymo pliuralizmu ir tolerancija. Mažoje Vakarų šalyje aš išgyvenau Vakarų pabaigą. Tai buvo didysis atsisveikinimas.
Rašytojai ir Leviatanas
Rašytojui nedera mesti mintijimo krypties, neva galinčios privesti prie erezijos, ir nedera labai priešintis galinčiam prasimušti ir veikiausiai prasimušiančiam neortodoksiškumui. Šiandien, galimas daiktas, tai prasto rašytojo požymis, jei nesi įtarinėjamas reakcingumu, lygiai kaip būta prieš dvidešimt metų, jei nebuvai įtariamas palankumu komunistams.
Knygų apžvalgininko išpažintys
Šaltame, bet pridvisusiame, nuorūkomis prišnerkštame ir nugertais arbatos puodeliais nustatytame kambarėlyje prie išklerusio stalo sėda vyriškis kandžių sukapotu chalatu ir tarp dulkinų popierių kaugių mėgina atrasti vietos rašomajai mašinėlei.
Eilėraščiai tatuiruotėms ir vienišių laidotuvėms
[Maartenas Inghelsas:] Laidojimo biuras, kuris rūpinosi finansiškai neturtingų žmonių laidotuvėmis, man atsiųsdavo laišką. Biuras, išsiaiškinęs, kad velionis neturi artimųjų, paprašydavo parašyti eilėraštį. Aš pasineriu į velionio gyvenimą, skambinu į ligoninę arba pensioną, kur jis mirė, pasikalbu su kaimynais ir t. t.
Odė skaitymui
Skaitytojų klubai itin gerai atveria patyriminę teksto prigimtį – nors fizinio judrumo atžvilgiu skaitymas tikrai yra gana pasyvus veiksmas, pagrindinė jo savybė, man regis, yra performatyvumas, kitaip tariant, atlikimas, įgalinimas būti.
Penkios knygos apie karą
[Cécile Fabre:] …Walzeris, pasitelkdamas George’o Orwello aprašytąjį nutikimą iš kovų Katalonijoje, svarsto, kaip kareiviui elgtis, susidūrus su priešo kariu, kuris miega, yra nuogas, maudosi arba rūko. Klausimas toks: ar turiu žudyti karį, jeigu jis neginkluotas, nekelia man pavojaus? Ar vis tiek galiu jį žudyti?
Penkios knygos apie karą
Kalbinama britų filosofo ir filosofijos populiarintojo Nigelio Warburtono, geriausias knygas apie karą išskyrė ir daugiausia etinių dilemų aspektu aptarė Oksfordo universiteto politinės filosofijos profesorė CÉCILE FABRE (g. 1971), besispecializuojanti teisingo karo doktrinos, užsienio politikos etikos, paskirstomojo teisingumo teorijų ir kt. srityse.
O ką skaitote jūs?
Mano tikslas – buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos ir Balkanų šalių literatūra, taip pat šiuolaikinė ukrainiečių literatūra ir nuolatinis gilinimasis gimtojon klasikon. Ko nors daugiau įsisavinti, suvokti, pajusti ir pažinti neįstengiu, atsiprašau.
Literatūriniai triukai
[Harry Salmenniemi:] Galbūt tai vidurinių mokyklų sistemos tragedija – ne tik poezijos, bet apskritai kultūros studijų atžvilgiu: pradedi nuo XIX a., galbūt palieti Suomijos industrializacijos periodą, ir viskas. Tokius tekstus labai sunku susieti su savo gyvenimu, patirtimi. Mano galva, paauglių labui turėtume apversti programą: pradėti nuo šiuolaikinės literatūros ir keliauti laiku atgal, ir baigti didžiaisiais klasikais – kai esi jiems pasiruošęs.
