LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Pasakotojo talentas ir fikcijos realumas
Pastaruoju metu mano akiratyje vis sukasi anglų romanistas Davidas Mitchellas. Versti „Debesų atlasą“ buvo nemenkas iššūkis, o perskaityti jo naujausią romaną, „Bone Clocks“ („Kauliniai laikrodžiai“), irgi reikėjo šiokios tokios pastangos, bent jau dėl apimties (apie 600 p.), bet ir dėl to, kad, iriantis per tuos įdomius, meistriškai vyniojamus pasakojimus, intriguojančius personažų likimus, skaitymo malonumą kartkarčiais aptemdydavo abejonės šešėlis: o kodėl…
Ką skaito prancūzai
Rugsėjo mėnesį Prancūzijos ir kitų prancūziškai kalbančių Europos kraštų knygynuose pasirodo keli šimtai (šiemet – 607) dėl svarbiausių literatūros premijų besivaržysiančių knygų, todėl būtent dabar besidomintieji literatūros naujienomis susidaro bent kelių mėnesių skaitytinų knygų sąrašus ir stengiasi kuo greičiau perskaityti karščiausias naujienas, nes retas kuris išsisuka nuo klausimo: „Ką skaitei iš šių metų rentrée littéraire?“ Kadangi kol kas nieko neskaičiau, skubu…
Septynios priežastys nerašyti romanų (ir viena – juos rašyti)
Man į galvą ateina septynios priežastys, kodėl nereikėtų rašyti romanų. Pirmoji. Pasaulyje per daug romanų ir per daug juos rašančių žmonių. Juk egzistuoja ne tik tie jau parašytieji ir reikalaujantys nuolat būti skaitomi romanai; tūkstančiai visiškai naujų romanų nuolat pasirodo leidėjų kataloguose ir viso pasaulio knygynuose. O juk esama dar daugybės tūkstančių romanų, kuriuos atmetė leidėjai, bet jie, nepaisant to,…
Skolų knygelė f generacijai (14)
Praėjusį mėnesį rašiau apie Sirvydą, bet tik dabar pažiūrėjau archyvinę „Kultūros metraščių“ laidą (nežinau, kelintų metų, gali būti dešimtosios dekados pradžia). Norisi papildyti įrašą apie žmogų, iš kurio sudaryto žodyno du šimtus metų buvo mokomasi lietuvių kalbos. Filmuota Sirvydų kaime, gimtinėje: rodoma purvynė, jaunas Darius Kuolys pasakoja (negali nesižavėti jo erudicija), kad kaimas turbūt ne itin pasikeitęs. Tėvas, nelabai stambus,…
Vėjo malūnai
Įsivaizduokime, kad literatūroje yra trys ryškiausi keliai, kuriais gali eiti kūrėjas: a) vienu keliu ėjo daugiausia ankstesnių laikų rašytojai sekdami sentimentaliosios literatūros tradicija. Šios literatūros tikslas – sujaudinti skaitantįjį. Einantis šiuo keliu rašytojas, norėdamas paveikti skaitytojo jausmus, suteikia tam tikrą emocinį krūvį romano ar apsakymo turiniui. b) Kitas kelias, kuriuo pradėta eiti palyginti neseniai, – kurti literatūrą, kuri stengiasi paveikti…
Pakeliui į „Telūriją“
Gerai žinoma, kad gyvenimas Rusijoje sudėliotas pagal literatūros dėsnius. Kai apimtas mazochistinės karštinės Kremlius įvedė sankcijas Vakarų maisto produktams, o visuomenė atsakė šnypščiančia gerai įrūgusio patriotizmo banga, tučtuojau buvo prisiminta Sorokino „Opričniko diena“…
Herta Müller: „Europa, atsargiai! Putinas serga praeitimi“
Žvelgiant į pasaulį iš ašaros vidaus atrodo, kad pasaulis skęsta. Vis dėlto ašara yra toks galingas ir toks asmeniškas lęšis, kad net pats geriausias okulistas negalėtų sukurti geresnio. Okulistas pasitelkia lęšį tam, kad sugrąžintų vaizdą pasaulio tokio, koks jis yra, o ašara perteikia vaizdą, transformuotą to, kuris į pasaulį žiūri. Čia ašaros ribos ir jos stiprybė. Čia ir atsakomybė atskleisti…
Skolų knygelė f generacijai (13)
Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė: radijas transliuoja pamokslą iš Arkikatedros. Gerai parengtos šventųjų biografijos, tačiau apskritai pamokslas tamsus, tamsesnis už Sladkevičiaus laikų (turiu teisę lyginti, nes klausydavausi per radiją kartu su mama ir močiute). Apskritai ima įspūdis, kad Bažnyčia komunikuoja tik su senais, kone beraščiais žmonėmis, kaip velnias kryžiaus vengdama menkiausio minties poslinkio. Dar galbūt su primityviu jaunimu ir nuo…
Tikrasis poetų maistas
Žurnalo „The Paris Review“ 1998 metų 148 numeryje buvo publikuotas vieno žinomiausių šiuolaikinių JAV poetų MARKO STRANDO (kuriam, beje, šiemet sukanka aštuoniasdešimt) pokalbis su Wallace’u Shawnu. Manau, kad didžiuma jame išsakytų minčių yra svarbios ir mūsiškiams meno (ne tik poezijos) kūrėjams bei vartotojams. Tad, sutrumpinęs, jį išverčiau. Prašom skaityti. – Taip, Jūsų poezija aiškiai priklauso šiai kategorijai. Skaitant jūsiškius…
Trys rašytojai užsienio žiniasklaidos atspindžiuose
Boriso Pasternako romanas „Daktaras Živaga“ (tokia pavadinimo transkripcija jis išleistas Lietuvoje 1991 m.) pirmą kartą pasirodė italų kalba 1957 m. rudenį. Po metų jo autoriui paskirta Nobelio premija, ir jos jis nevyko pasiimti…