arba siužetas mažo biudžeto trumpo metražo siaubo filmui AUDRA BARANAUSKAITĖ Mama: Kai stovėjau prie kriauklės, Urtė pabrėžtinai ištarė: – Mama, jie tik kaimynai.

PETRAS RAKŠTIKAS Geltona kengūra Iš virtuvės sklinda malonūs kvapai. Moteriškas balsas garsiai skaito pyrago receptą. Tipenu į virtuvę. Prie dujinės viryklės stovi kengūra. Geltona. Viena ranka šaukštu kažką maišo puode, kita laiko knygą.

LAURA KROMALCAITĖ „Kam tu kasdien vartai tuos senus nuotraukų albumus?“ – ji klausia suraukusi kaktą, o tos dvi nuogos krūtys, rodos, irgi žiūri klausiamai.

UGNĖ RAŽINSKAITĖ Lemna, mažytė nuotaka, išėjusi už sidabražolių laukų (kur kadaise buvo žydų kapinės). Pasiėmusi rykštelę, ji velka paskui save šilkinių popietės debesų šleifą, ant ražienų palikdama pavienius žvilgius siūlus, voratinklio ataudus.

GRETA SIRVIDAITĖ Siaura, iš padangių nutįsusi saulės gija atsirėmė savo akinančiu prisilietimu ir prižadino Kmedą. Virš galvos kabėjo maži svarainiai, liežuvio galiuku it varliūkštis juos gaudė berniukas.

JONAS KIRILIAUSKAS Pabudau. Nereikia žiūrėti į laikrodį, nes žinau, kiek dabar valandų, ir tas žinojimas artimesnis jutimui, reikėtų sakyti: jaučiu, kiek dabar valandų.

ROLANDAS KAUŠAS – Noriu, kad tu man atlaikytum mišias, – sako N. Pasako ir nutyla. Jam reikia atgaut kvapą. Man irgi. Klausiamai į jį žiūriu. Atvirai pasakius, net nežinau, ką sakyti.

GRETA SIRVIDAITĖ Žiūrėk tiesiai man į akis. Atsikratyk bet kokių minčių ir venk jų užuomazgų. Įsiklausyk į savo kvėpavimą, į širdies skilvelių tvinkčiojimą, į sraunias kraujo upes, kurios vagoja visą tavo kūną.

RŪTA JAKUTYTĖ Jis sėdėjo balkone, ką tik nusiprausęs, su švariais marškiniais, ir mąstė, kad viskas yra gerai.