LiteratūraProza

ERNESTAS NOREIKA

Sudaiktėjimas, arba Kambarinė metamorfozė

Kambarys atrodė nejaukus ir apleistas. Šioje erdvėje, regis, galėjai užčiuopti nerangią ir dulkėtą tuštumą, tarsi stiklo rutuliukai duždami riedėtų nuo kampe stovinčio stalo. Savo atgrubusiais pirštais jis brūkštelėjo oro paviršium lyg mėgindamas plaštakų naikintuvais išsklaidyti susikaupusius nerimo debesis. Kūnas jautėsi it stiklinė, kurioje tūkstančiai miniatiūrinių aukšlių mėgina išlįsti pro odą. Jis nesąmoningai perbraukė pirštu savo ranką ir suvokė, kad yra…

MAKSIM IVANOV

Poza

Kaip visi rašytojai, jis perdėtai domėjosi fotografija. Iš pradžių atsidėjęs sklaidė albumus, lankė parodas. Paskui ėmė daug skaityti. Svečiuodamasis Šveicarijoje, už nemenkus pinigus įsigijo vidutinio formato „Hasselblad“ kamerą, „Manfrotto“ stovą, keletą „Zeiss“ objektyvų, „Ilford“ juostelių. Pirkinius išmėgino Prancūzijos gamtoje. Liko patenkintas. Grįžęs ėmė kviesti pozuoti pažįstamus rašytojus. Liepdavo su savimi atsinešti kokį nors širdžiai brangų daiktą. Kai modelis, apšviestas švelnios…

TOMAS REKYS

Šachmatai

Apie šachmatus sakoma – jie kaip gyvenimas. Tiksliau, gyvenimas – tai kaip šachmatai. Turi nueiti savo žaidimo kelią nuo pėstininko iki karalienės arba – kaip kam lemta. Su šachmatais susidūriau ir Amerikoje. Pirmiausia bandžiau šachmatų ieškoti sporto parduotuvėje, bet ten tik pečiais gūžčioja. Koks čia sportas? Tai tik žaidimas, ir ieškoti jų reikia vaikų žaislų parduotuvėse arba atitinkamuose žaislų skyriuose.…

JONAS VAICEKAUSKAS

Pasivaikščiojimas

Akys merkiasi. Saulės nutvieksto lango fone neryškiai matosi žmogaus siluetas. Po operacijos dalis mano kūno dar nejautri. Pojūčiai kiek pakitę. Nuovargis, atsipalaidavimas po buvusios įtampos vėl atsidūrus savo jau šiek tiek įprastos palatos lovoje lenkia į miegą, bet vieno palatos kaimyno siautulingi knarkimo viražai vis praveja mieguistumą. Jis, deja, linkęs miegoti, kai tik turi tam galimybę – ir dieną, ir…

RASA JESKELEVIČIENĖ

Dvidešimt devintas

Atsivėrusios lifto durys įleidžia į vidų. Nužvelgiu sienas, nudažytas bjauria chaki spalva. Nepamenu, kokios buvo anksčiau, gal geltonos. Paspaudžiu mygtuką. Ankšta kabina vibruodama pajuda aukštyn. Prieš akis skaičių virtinė ritmingai ima skaičiuoti nuo vieno. Liftas sustoja, užsidega skaičius 11. Durys sukriokia ir trūkčiodamos nenoriai išleidžia. Nusišluostau nuo kaktos prakaitą, įkyriai srūvantį į akis. Sustoju priešais savo buto duris. Perskaitau lipnia…

ROLANDAS KAUŠAS

Skrydis virš gegutės lizdo

Šiandien vyksta skrydis virš gegutės lizdo. Jau stoviu prie durų. Esu ir anksčiau skridęs stovėdamas. Nieko čia man naujo. Svarbiausia, kad būtų durys. Užvertos. Tada gali nuskrist nežinia kur. Arba skrist ir stebėtis. Durų atlapojimai, kaip ir įjungtas televizorius, kaip ir iš žodžių atsiradę žodžiai, traukia žemyn. Toli nenulėksi. O čia kaip tik akiratin braunasi toks pirštas, nupieštas ant sienos…

UGNĖ RAŽINSKAITĖ

Raiteliai

Anądien bekimšdama pagalvėlę levandomis, prisiminiau vieną nutikimą, aprašytą senelio mėlynajame sąsiuvinyje. Karo metais kažkur netoli Zensburgo žmonės pastebėjo dangiškąjį legioną. ● Pirmosiomis gruodžio dienomis žolę ganyklose aptraukė šerkšno valktis. Daugelis apleido savo sodybas ir iškeliavo į vakarus, pasiliko tik luošiai ir perkarę šunys, ir dar kažkieno pamestas vaikas, vos neprigėręs eketėje. Buvo šaltos dienos. ● Brėško vangiai. Miške tarp sidabriškų…

DAIVA BRADAITYTĖ

Mėsininko žmona eina pasivaikščioti

Mėsininko žmona už prekystalio visą rytą įraudusiais žandais it prinokusi šoninė. Jos akys išpampusios ir nepatogios, jai akivaizdžiai niežti tuos pleiskanomis apibirusius rutulius. Ji lipniais varlės delnais įsikabina į lango stiklą. Žmonės eina, vaikšto, sliūkina, spokso į vitrinas, valosi prakaitą nuo kaktų, pučia nosis, kramto nagus, laukia žalios šviesoforo šviesos. Jie tokie išdžiūvę, perkarę, kone paliegę. Mėsininko žmonai gėda savo…

Maloni permaina

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ Kaip ir kiekvieną vakarą, taip ir tą, kuris mus labiausiai domina, ponas Gliukas, įpročio ir vidutinių gabumų žmogus, sėdėjo kuklaus savo butelio virtuvėje. Jo linksmame apskritame veide švietė pasitenkinimas – vakarienės metas, metas pavalgyti sočiai ir gardžiai ir atsiskonėti už paskubomis tarnyboje sušveistą lauknešėlį

Saulės zuikučiai

SARA POISSON Būdamas vaikas, nežinojote, kas yra melas ir kad jis yra kažin kokio blogio atmaina. Lygiai taip pat nustojate apie tai žinoti pradėjęs senti – įžengęs į savo paties negrynumo dausas.