Literatūra
Iš danų poezijos
NAJA MARIE AIDT Gimė 1963 m. Grenlandijoje, nuo 1993 m. – profesionali rašytoja (poetė, novelistė, dramaturgė). Debiutavo 1991 m. eilėraščių rinkiniu „Kol esu jaunas“ („Så længe jeg er ung“). Išleidusi 9 knygas. 2008 m. poetinį darbą vainikavo solidi eilėraščių knyga „Rinktinė“ („Samlede digte“).
Odė kapitalizmui
VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS Vytautas Rubavičius. Postmodernusis kapitalizmas. Mokslinė monografija. K.: Kitos knygos, 2010. 272 p. Veikalo pratarmėje autorius, apsidrausdamas nuo nepagrįstų kritikos priekaištų, mėgina nusakyti temas, kurios bus išsamiau aptariamos. Jis prisipažįsta, kad visų šio sudėtingo reiškinio, koks yra šiuolaikinis kapitalizmas, aspektų aprėpti neįstengs.
Prarasto laiko beieškant
EMILIJA VISOCKAITĖ Serhij Žadan. Anarchy in the UKR. Esė. Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2010. 192 p. „Tikrai kelionei nereikia tikslo, nereikia galinės stotelės, svarbiausia judėti, judėti į priekį, kiek tik leidžia bėgiai.“ (p. 141)
Malonė būti savimi
VYTAUTAS KINČINAITIS Popiežiaus Pijaus XII 1950-ųjų apaštalinėje konstitucijoje „Munificentissimus Deus“ priimtą dogmą apie Marijos žemiškojo gyvenimo pabaigą ir jos paėmimą į dangų New Age apaštalas Carlas Gustavas Jungas pavadino „svarbiausiu simbologiniu įvykiu po Reformacijos“.
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Sargybinis Mao 2010 09 08 Kiekvieną rytą 8.30 sėdžiu mokyklos suole: kartu su kitais jaunuoliais kiniškai skaičiuoju, mokausi tarti, dėti kirčius ir ręsti primityvius – „Sveikas! Kaip sekasi?“ lygio – dialogus. Esu žemiausiame lygyje, mano klasėje dominuoja afrikiečiai.
Žmonėjimasis
RŪTA JAKUTYTĖ Šiek tiek pavargau nuo tylėjimo, nuo bendravimo akimis, nervingais pirštais su daiktais, kurie supa. Šiaip visai nieko, nes be pastangų, neatsiklaususi, galiu juos liesti, ištepti, neplauti. Bet šiandien atsikėlusi suprantu, kad man reikia į save pasižiūrėti iš šalies, pamatyti, jog bendrauju ir elgiuosi kaip ir visi, ir niekas nepastebi, kaip jais bjauriuosi.
Visi laiškai – žirafos
Labas, Kęstuti Navakai, labas, Valentinai Louis Georges’ai Eugène’ai Marceli Proustai, labas, Jamesai Augustine’ai Aloysiau Joyce’ai, labas, Franzai Kafka, labas, Henry Valentine’ai Milleri, labas, Jorge Francisco Isidoro Luisai Borgesai Acevedo,
Neleiskite šviesai numirti
SIGITAS GEDA 2007 metai Gruodžio 12, trečiadienis Iš Kosto Smorigino dainų Cigaretė naktį vaikšto, įsižiebus vandeny, Ir nė velnio jai neaišku, kam tu žemėj gyveni…
Tania
DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Tuo metu galvojau, kad esu beždžionėlė, vardu Toto. Žiemą iš muzikos mokyklos grįždavau vėlai, visad užsukdavau į Mangą palaukti mamos. Infekcinių ligų skyrius, kuriame ji dirbo, neturėjo garbės oficialiai vadintis Manga, bet žinojau, kad tik toks yra jo vardas. Mangoje vakarais plaudavo grindis, o aš, paruošusi pamokas, eidavau pasivaikščioti.
GUILLEVIC. Eilės
Eugène’as Guillevicas (1907–1997) savo kūrinius pasirašinėjo vien tik pavarde. Komentatoriai dažnai pabrėžia, kad Guillevico eilės yra lyg jo gimtojo Karnako akmenys – nenugludinti, neišdailinti, tačiau autentiški. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija.
