Literatūra
AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės
antkapis po nakties oda dangus bedančių moliuskų vidinės pusės spalvos
Vieninteliu keliu pas Dievą
DAINIUS RAZAUSKAS Naglis Kardelis. Pažinti ar suprasti? Humanistikos ir gamtotyros akiračiai. Straipsniai ir esė. V.: Naujasis Židinys-Aidai, 2008. 240 p. Prieš kokį pusmetį perskaičiau šią Naglio Kardelio knygą. Joje liečiami dalykai, pati mąstymo erdvė man pasirodė labai artimi.
Chevsūrų kalnuose (3)
MARIUS ABRAMAVIČIUS Tarp Argūno ir Andakio Nuo Koršos važiuojant į šiaurės rytus link Meškos Kryžiaus perėjos, Argūno upės slėnis siauras ir užsklęstas, apsuptas uolų ir stačiais šlaitais kylančių medžių; pamatai prie kelio stūksantį jau suskilinėjusį gynybinį bokštą.
Apie žmogų, kuris norėjo būti senis
RUDOLF SLOBODA Žmogus buvo sutikęs daugybę kitų be galo senų senių ir pavydėjo jiems, nes šie atrodė jam be rūpesčių. Buvo girdėjęs ir apie be galo senus senius, valdžiusius didžiąsias Kinijos ir Sovietų Sąjungos imperijas, bet šiems ne taip pavydėjo, nes žinojo, kad valdžia iš tiesų priklauso ne jiems, kad visi jų nekenčia ir kad yra priversti nuolat daryti kam…
Bijau pasenti
REGINA RAGAUSKAITĖ Bijau pasenti. Ir neberasti akinių. Knapinėti kaip vištelė po virtuvę, senatvinėm dėmėm nutaškuotom rankom čiuopti klijuote užtiestą stalą, netyčia palieti vakarykštį, gižtelėjusį pieną… Ir staiga atrasti juos ant spintelės šalia lovos, kur stiklinėje mirksta dantų protezai. Arba bandyti prisiminti, kur aš: įlipu ar ką tik išlipau iš „mikriaus“, vežančio nežinia kur.
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS labas pašto balande kaip sako viena fb dama geram katinui ir gruodį kovas. bet man ir rugpjūtį lapkritis nes štai kauno kaštonus pakando cameraria ohridella telieka sėdėti ir skaityti rašytojus ir rašyti laiškus ir pūsti į sapnų gaudyklę.
Paskui egiptietišką maną (4)
JURGA MOCKEVIČIŪTĖ „Harafišo“ užkalbėjimai Rytoj penktadienis. Pirmasis po nežinia kiek metų, kai neabejotinai su pirmu saulės spinduliu būsiu be pasigailėjimo išspriegta iš lovos griaudinčio muedzino balso atatrankos, visai kaip Paskutinio teismo dieną baubiant arkangelo Mykolo trimitui, vietinių įsitikinimu, kartu su visais religijos barbarais su trenksmu risiuos nuo rojaus vartų.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Glindos Tik šiandien perskaičiau, kad glinda yra utėlės kiaušinėlis. Jų būdavo mūsų vaikiškose galvelėse. Po karo. Ne veltui motina sakydavo: – Duok galvą, pažiūrėsiu, ar nėr glindų… Prispaudžia galvą sau prie pilvo ir žarsto plaukus… Tos glindos būdavo nelyginant maži gelsvi grūdeliai, kruopelytės, odos nuoplaišos.
NERIJUS CIBULSKAS. Eilės
Visa, kas geriausia Štai ji, tavo nepamainoma deguonies lazdelė, kurios ieško, atrodo, kadaise užsimiršusios rankos. Tamsrudis prietemos cinamonas bemat sušyla atsiskyrusio žibinto šviesoj.
JOSIP OSTI. Eilės
JOSIP OSTI Josipas Osti (g. 1945) – Sarajeve gimęs poetas, eseistas, redaktorius ir vertėjas. Karui Bosnijoje įsisiautėjus, išvyko į Slovėniją. Pakeitęs gyvenamąją vietą, jis pakeitė ir kalbą – naujausios rašytojo knygos išleistos slovėniškai. Nors rašo jis kartais bosniškai, kartais slovėniškai, pats verčia iš vienos kalbos į kitą, neprarasdamas tikslumo ir ironijos. Eilėraštį verčiau iš slovėnų kalbos, į kurią jį išvertė…
