Literatūra
Anokia čia patvirka!
SIGITAS GEDA 2008 metai Pasaulio užmaršumas Šįryt Kacas papasakojo, t. y. priminė tą istoriją, kaip anais laikais (kada tai buvo? gal prieš 25 metus?) jaunas vokietis savadarbiu lėktuvėliu atskrido didžiulį atstumą ir… nusileido Raudonojoje aikštėje.
Ne apie Raimundą Sližį. Apie Raimį
RŪTA JAKUTYTĖ Raimundas Sližys. Sudarė Ramutė Rachlevičiūtė. V.: Tyto alba, 2010. 392 p. Pradėjusi skaityti įvadą, galvojau, kad padėkos, lyg per pageidavimų koncertą, taip ir nesibaigs – arba tęsis iki kokio knygos vidurio…
ABDULAH SIDRAN. Eilės
Abdulah Sidranas – 1944 m. Sarajeve gimęs bosnių poetas, dramaturgas ir scenarijų autorius. Baigęs Sarajevo universiteto Filosofijos fakultetą, iki prasidedant karui, dirbo televizijoje.
MARIUS ABRAMAVIČIUS. Eilės
Antra rūsti banga atėjo su naktim atsliūkino tamsus lietus į slėnį tik varlės giesmėmis jį pasitiko
Apie Daujotytę, Gedai skirtą jos knygą ir neapibrėžtumą
GIEDRĖ ŠMITIENĖ Viktorija Daujotytė. Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 438 p. Visuomenėje kilus polemikai dėl Viktorijos Daujotytės knygos „Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų“, pamaniau, kad reikia pasakyti tai, ką seniai esu galvojusi.
Ar dar galima knygą pavadinti stebuklingu statiniu?
AUŠRA JURGUTIENĖ Valdas Papievis. Eiti. Romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 159 p. Vertėtų pasidžiaugti, kad nors kai kurie kritikai nekantravo ir skelbė katastrofistines prognozes dėl esė žanro išsisėmimo, kaip rodo 2010 metais pasirodžiusios knygos, jis nei nyksta, nei stagnuoja.
Vakarų Pekinas
VAIVA GRAINYTĖ Rašo mėtos 2011 01 22 Kambaryje tylu, už nugaros Pavlina savo prahietiškais dantimis kramto agurką. Per atostogas visas bendrabutis ištuštėjęs, likusios tik kelios garsų neskleidžiančios japoniukės, kurių buvimas čia eina į pabaigą tarsi sojų padažas – važiuos mėnesiui namo.
„Į begalinę laisvę kaip į kalėjimą“
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Susitikom su Laima Joana (daugumos vadinta Žana) per atostogas, man atvykus iš Maskvos, 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Mus tiesiog gatvėje supažindino mano artimos draugės brolis, dailininkas Anatolijus Mačiulaitis, gerokai už mus vyresnis.
Musių naikinimas
JUOZAS ŠIKŠNELIS Musės yra viena iš Dievo sukurtų padermių, kurias visi naikina, bet niekas nesugalvoja jų ginti ar bent kovoti prieš jų naikinimą. Kol kas neatmestina galimybė, kad dar gali atsirasti grupuotė, ginanti musių teises. Kodėl jos naikinamos – į kvailus klausimus neatsakinėjama, nors jos yra tarsi pasaulio kūrimo šalutinis produktas
Visi laiškai – žirafos
Labas, Ritz. Šiąnakt sapnavau, jog gyvenome dideliame viešbutyje prie jūros. Tokiame kaip Scotto Fitzgeraldo deimantas, savo ruožtu buvęs as big as „Ritz“. Didelių daiktų kaimynystėje maži pranyksta, sutrupa į trupmenas, tad ten nieko daugiau ir nebuvo, tik viešbutis ir jūra.
