Literatūra

Kauliuko kelionė

GERDA VENČKAUSKAITĖ Rimvydas Stankevičius. Patys paprasčiausi burtažodžiai: poetinės apeigos. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 104 p. Rimvydo Stankevičiaus rinkinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai: poetinės apeigos“ skaičiau automobilyje, važiuodama iš miesto A į miestą B.

Moksleiviškos mintys

LAURA ŽUKAITĖ Jeigu nebijočiau klysti – turbūt pradėčiau gyventi. Jeigu klaidas kartoji – vadinasi, per mažai apie jas galvoji. Jei nori tikėti kitu, pirma turi leisti patikėti savimi. Kvailių lazdos turi du galus. Išminčiai pasidaro apskritimą.

„Seniai seniai gyveno…“

SIGRIDA RUPŠYTĖ Graham Swift. Vandenų žemė. Romanas. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 368 p. Literatūros „ekonomija“ man kartais atrodo galingesnė nei kitų diskurso rūšių, pavyzdžiui, istorinio ar filosofinio, diskurso „ekonomija“. Galbūt literatūra potencialiai yra galingesnė. Jacques Derrida

Giesmių giesmė pagal trečiąjį

JURGA TUMASONYTĖ Julius Keleras. Tai tu. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2011. 112 p. _ [Jis:]  Tu esi mano religija, mano / balsas iš kitos durų pusės, / migdolmedis Van Gogo / drobėj, nendrė plynam lauke

Būti ne tokiam

SAULIUS KANIŠAUSKAS Gyveno kartą žmogus, kuris troško būti ne toks. Būti kitoks nei visi žmonės. Tas noras gimė kartu su juo pačiu – jau lopšyje jis viską darė ne taip kaip kiti kūdikiai.

Atsakymas Lilah Dabar

Po valandos Kaune. Po dvidešimt trečios Miela Lilah, kas tik norėjo, gavo tavo laišką, tik nežinia, kurie apsidžiaugė, o kurie ne.

NEŽINOMAS AUTORIUS. Eilės

Baladė apie antikvarinę meilę

Paskutiniai Demeniškių arkliai

ROMAS DEMENIŠKIS (Iš „Demeniškių paveikslėlių“)

Dirbk sąžiningai, veizėk galo

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Lėktuvas iš Leningrado vėlavo dvi valandas. Dažniau skraidantieji buvo užgrūdinti „Aerofloto“ staigmenų ir pakniopstom skuto į laukiamąją salę susirasti minkštasuolio, neišdubusio kaip kiaulės papilvė.

Pirmadienį, paskutinę žiemos dieną

arba Apie Arūno Paslaičio knygą „Dvarų piešiniai“ GINTARĖ ADOMAITYTĖ Yra knygų, su kuriomis noriu gyventi. Su jomis ir šalia jų. Yra ir kitos – nedaugelis, mažuma, retosios. Tos, kuriose noriu apsigyventi. Ką ten noriu – geidžiu.