Literatūra
Anokia čia patvirka!
SIGITAS GEDA 2008 metai Vasario 15, penktadienis Žmogus ir… interjeras Gal čia geriau tiktų žodis „aplinka“. Nustebino kino juostos apie karo metais Pavolgyje įrengtas slėptuves Stalinui (dėl viso pikto!) – septynios ar aštuonios išliko.
Užsienio literatūros vertimų metai
DALIA ZABIELAITĖ Lietuvoje jau antrą kartą rengiami Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inicijuoti Metų verstinės knygos rinkimai. Projektas dar palyginti naujas, pradėtas rengti vėliau nei Lietuvoje jau išpopuliarėję lietuviškos Metų knygos rinkimai.
Autoriaus mirtis Vilniaus knygų mugėje
EMILIJA VISOCKAITĖ Maloniausias šių metų Vilniaus knygų mugės renginys man buvo pirmasis, į kurį nuėjau. „Baltų lankų“ leidykla apdovanojo literatūrinio detektyvo konkurso nugalėtojus
Dabok vagą, rasi grucės
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Už namo išsirikiavus kviečių guboms, pagaudavom dunduliuoti apie javų kūlimą. Taikiai po kiemą kraminėjantys leghornai, pajutę puotą, lėkdavo per tvorą ir J. Basanavičiaus gatve skusdavo į ražienom pasišiaušusį sklypą.
Prekybos centras
KOSTAS POŠKUS „Žinai, močiute, man įdomiau parduotuvėje negu bažnyčioje“, – pareiškė Ūla jau šventoriuje. Ji aiškiai turėjo galvoje ne bet kokią parduotuvę, o prekybos centrą, kur laikas sustoja, kur akys pavargsta nuo daiktų daiktelių įvairumo, nuo rožinių, žydrų, gelsvų spalvų margumo.
Krabo ūkas
Romano ištraukos ÉRIC CHEVILLARD Kritikų palankiai vertinamas, tačiau sunkiai į kokius nors rėmus įspraudžiamas prancūzų autorius Éricas Chevillard’as (g. 1964) sakosi savo knygas vadinąs romanais tik tam, kad užsimaskavęs patektų į „senų gerų romanistų“ gretas ir galėtų šį žanrą griauti iš vidaus.
Apie skaitymą, suvokimą ir kramtomąją gumą
AUŠRA LUKŠAITĖ-LAPINSKIENĖ Tąkart skaičiau savo mėgstamos rašytojos esė ir tiesiog kiekviena ląstele jaučiau, kad tekstas plaukia kažkur šalia, kažkur visai čia pat, tačiau tikslo nepasiekia. Sąmonės nepasiekia. Kažkuriuo skaitymo momentu ėmė atrodyti, lyg vėl plaukčiau Nilu, nenusakomos spalvos jo vandenimis
RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės
Baladė apie išprotėjusią piemenę Nuo troškulio aš mirštu prie šaltinio, prie sakinio suklupęs šalutinio, matai, kokia esi graži, vai vai, kur kur atsidūrei tu, laukine, į karstą kala paskutinę vinį ir baltą gėlę Juozapas primynė, paklausdamas: „Į ką tu panaši?“
