Menai
Du žvilgsniai
Autoriaus akimis šį paveikslą matau kaip vieną iš perspektyvos taškų – darbą suvokiu kaip perspektyvos kūrimą. Šis kūrinys gravituoja į tam tikrą tašką, iš kurio išeina visa mano…
Kokybė ar įvairovė?
Gegužės viduryje Vilnius gausiai pasidengė „Cinemando“ reklaminių plakatų žydryne, tačiau viena mažiausių „Forum Cinemas Vingis“ salių, paskirta festivaliui, dažniausiai buvo pustuštė. Kodėl? Galbūt festivalis…
Šarūno Barto liūdesys lietuvių kine
Šarūnas Bartas kine kaip režisierius debiutavo sulaukęs vos kiek daugiau nei dvidešimties – 1985 metais kartu su Valdu Navasaičiu sukūrė dokumentinį filmą „Tofolarija“. Po metų debiutavo kaip aktorius…
Schilleris: kodėl gi šitaip?
Visai neseniai kartu su lėtai slenkančiu, permainingu kaip niekad pavasariu Mažasis teatras su režisieriumi Artūru Areima parengė naują premjerą – Friedricho Schillerio „Mariją Stiuart“. Tų „Marijų“ per gyvenimą esu mačiusi ne vieną. Pirmiausia prieš akis iškyla dar jaunystėje snaudžiančiame Akademiniame dramos teatre matytas gerą psichologinį teatrą išpažįstančio režisieriaus Leonido Lurjė spektaklis, kuriame vaidino trys idealiai parinkti talentingi ir labai skirtingi…
Sentimentai senoviniam teatrui
Gintaro Varno premjera „Sofoklis, Aischilas, Euripidas. OIDIPO MITAS“. Privertė apmąstyti ne tiek graikų tragediją, kiek Edipo kompleksą. „Jeigu manai, kad Edipo kompleksą sukelia lėlės ar pati santuoka, – labai keista. Edipas – ne lėlė, tai vidinė sekrecija, liauka, ir niekas niekada nekovojo su edipinėmis sekrecijomis tuo pat metu nekovodamas su savimi pačiu, neeksperimentuodamas prieš save patį, neįgydamas gebėjimo mylėti ir…
Aušros takas
Jeigu kada nors norėtumėte sakyti tiesą ar byloti apie reiškinius bei įvykius tapyboje, niekuomet nesivelkite į diskusijas. Ypač bendruomenės lygmeniu…
Du žvilgsniai
Kadangi esu kilęs iš kaimo, natūralu, kad tiesiog negalėjau nestebėti gamtos ir, rodos, ramia vaga tekančio gyvenimo kartu su daiktais, gyvūnais, žmonėmis. Savitas kaimo gyvenimo būdas…
Karaliaus Purandžanos istorija
Rusų dramos teatre įvykęs spektaklis „Karaliaus Purandžanos istorija“ – tikrai užhipnotizuojantis ir širdį pavergiantis įvykis – pastatytas remiantis…
Kinas, pavasaris ir emocijos
Festivalio tema šių metų „Kino pavasaris“ pasirinko spalvingą, spontanišką ir niekad nepabostantį emocijų pasaulį. Kiekvienas bent kiek atidesnis žiūrovas galėjo pastebėti, kad emocionalių filmų repertuare išties nestinga.
Menas kaip nesėkmės rezultatas
„Kino pavasaris“. Pati negaliu patikėti, kad rašau įspūdžius apie kiną, kurio nekenčiu. O nekenčiu kaip tik dėl to, kad kiekvienas apsišaukėlis šiandien gali skelbtis sinefilu ir dalintis didžiai reikšminga nuomone apie vieną ar kitą filmą (kurio niekada nepastatytų net savo makaulėje). Vaikščiojimas į festivalio (kuriuo apskritai esu labai patenkinta) seansus neapsiėjo be priverstinio pokalbių nugirdimo viešajame transporte. Kaip aš nekenčiu…
