LIUDAS GIRAITIS

Po nakties

 

Raidžių gyvenimas

Raidžių gyvenimas visada didelis.

Bučiuojasi plakate pianino

    mokytoja –

Siauri pečiai, juoda suknelė,

Kaulus apnuogina.

Motelyje Curzono, Shaftesbury Avenue –

Vienatvė tapoma juodais dažais

            ant sienos.

Vienatvė skambina

    fortepijonu filme

Ant realistiškų kaskadų.

Moterys elegantiškos ir balti šunys,

Kinės merginos dideli akiniai –

Jos akys plečiasi,

    į sieną žiūri.

Ji eina atsigręždama –

Iš nežinios į nežinią.

Vyrų švelnumas

Vyrų švelnumas – kostiumas baltas,

             kostiumas mėlynas.

Judesiu šoka apie stulpą abstraktų –

Prikaltos žvaigždės, ir griaudi

                      birželis,

Nuo mėlyno vandenio žaliai

          apgirtęs.

Atsainios figūros

    iš minkšto aksomo.

Į tamsą atsigula, vasara žėri.

Jos akys didėja nuo šviesos –

                      sprogsta,

Ir liejas per akmenis

    laukinis vėjas.

Švelnumo pilnas prie lūpų glunda,

Prie rankų, pirštais slysta pro

        šalį.

Jos balsas šaukia iš tolo:

                        Hi, darling!

Hi, sweetie, su laikrodžiais

Vakaru dunda.

Balta galva, juodi plaukai

Balta galva, juodi plaukai,

                didelės akys.

Apvalūs judesiai, gatvė prie

                                            šono,

Vejasi mintys, vejas vėjas orą,

Saldus, medinis santalo kvapas.

Kavą išgersiu, rankose –

    „Starbuckso“ popierius,

Ant jo parašo meilės eilėraščius,

Į jį žodžius negirdėtus sudeda

Žmonės, nuo savęs

       neatsitokėję.

Angelas juodu batraiščiu

                 apriša kaklą,

Žodžiai iškrinta, žodžiai pabąla.

Pavargo šokt gražiausios

         moterys.

Ant kelių sėdi – naktį uždaro.

Po nakties

Po nakties atsiranda žodžiai –

Grubūs, šalti.

Palieka negyventus kampus,

Net vienatvei atsisėsti

Nėra kėdės.

Po nakties išbalinti,

              primena popierių

Užmiršto romano.

Ir duris namų, į kuriuos negrįšiu.

Po nakties eilėraščiai negailestingi,

Paprika degina gomurį.

Meilė būna tikra sesuo.

Po nakties.

Du siluetai

Du siluetai, du tamsūs

Plaukų kanonai –

Bacho modernas iš Shaftesbury

                                        Avenue.

Skambina gatvė, kilniai žingsniuoja.

Rausva suknelė ant

                   nuogo kaklo.

Raudonas autobusas

                veržias į priekį.

Buldogo nosis užuodžia

                             kvapą.

Gyvena dienos tik iki vakaro,

O vakaras mėlynas –

                        savęs užtenka.

Paskambins visi telefonai, srovės

Tekės per radiją

                     į interneto gyslas.

Jam galima būti, įžūliai kvatoti,

Eiti, kur nori –

                      būti laimingu.

Muslino takas

Pasitrauk nuo balto

     muslino tako.

Pro tave iššoka į gatvę vėjas,

Pro tave pečiai tamsūs juda.

Šlapios kojos aplenkia vandenį,

Šaltos ašaros dunksi į lietų –

     neatskirsi.

Pasitrauk iš tvarkingo

          švarko gyvenimo,

Iš plaukų silueto juodo.

Bruzda vakaras, žodžiai sutampa,

Ir slaptažodis sielą išduoda –

     neištversi.

Pasitrauk iš nebalintos meilės ne tavo.

Automobiliai važiuoja, trinksi durys,

Elektroninis paštas tiksi, puslapiai kvarkia,

Dunksi langai tiems, kas

         jos neturi.

Darling

Ji išpila vandenį.

Vanduo skambina – stiklo garsas

          atsiliepia:

Darling.

Ji mato šimtus ekranų,

Akimis žaidžia,

Ozoną gaudo –

Darling.

Pro langą eina vyrų

      grėsmingi kontūrai,

Sutelpa prie vienas kito –

Visi sutampa. Dvi kinės nuogos,

Šviesa ties liemeniu

Krenta. Darling.

Šalta naktis

Šalta naktis alkanom akimis.

Mėlyni marškinių prožektoriai,

Bepročiai taksi –

Skuba, nervingi vejasi

Šviesoforus

Ir kitus keistus Londono padarus.

Žvaigždės prikaltos prie „Pret a Manger“,

Medžiai žaliuoja – purslais,

        fontanais virsdami,

Kupolai paveikslų pasiekiami

            akimis,

Nudažo meilės šviesa nežinoma.

Yra tai, kas yra, – rokeriai žinojo,

Kietai spausdami stygas.

Gyvenimas plūsta į gyslas,

Dūžta ir gaudžia.

Ji liūdna

Ji liūdna.

Liejasi gaidos už kaklo

        plonų juodų marškinių,

į mane –

             Niagaros kriokliu

        apie galvą.

Atsiranda garsai –

        stiklas krenta į žemę,

Žingsniai nyra visomis kryptimis,

            į sakinius pavirsta.

Negirdėta žemė 2025 metais

Balsuoja

    už vienintelį šansą

Būti –

    kareivių beginklių

           marše.

Dideli vyrai, maži vaikai

Dideli vyrai, maži vaikai –

Už rankos paima,

Šaligatviu siūbuoja,

Pirštus į plaukus paneria.

Vakaras juodas.

Dideli vyrai, atsibudę vaikai

Verkia naktį – švelnių valandų skambesiu

Uždengti.

Meilę sapnuoja.

Londono taksi ir juodi garsiakalbiai –

Jiems kartos lopšines iki ryto.

Žvilgės akys nekantriu spindesiu,

Nedrįs atsibusti.

Džeinė

Džeinė panaši į operą

Ant Mėnulio kevalo.

Rankos baltos, nuogos –

Buvo mano darling.

Jos suknia juoduoja.

Miuziklas ar opera,

Teatras iš Honkongo –

Prieš mane kas vakarą.

Atsiranda, rodo

Scenas, suvenyrus.

Spindintis klavyras –

Grojančios jaunystės.

Curzono fontanai

Curzono neono fontanai veržiasi –

Sprogimai žyra.

Juodos katės glaustosi,

Žingsniai primena maršą

Begarsėmis Londono gatvėmis.

Aš einu

Ir kaukia visos sirenos.

Metas nuogas ateina,

Skirtas lemtingiems įvykiams

               ir supratimams.

Kai nelieka jausmų

Kai nelieka jausmų,

Kameros skleidžia abstrakčią šviesą.

Žodžiai tyli burnoj –

Suklusę šunys gaudo daiktavardžius.

Tiesa išteka iš formulių,

Didaktikos žodynai, pagarbos vadovai

Palydi galvos linktelėjimu

Jos išvykimą.

Bus maištas ir laikas –

Nuogi iki paprastumo,

Pradingę ir neatsitokėję

Nuo visuotinio posūkio

            šviesos žemynuose.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.