Henriko Radausko laiškai Antanui Škėmai (2)

Kviečiu Jus nusikelti į XX a. šeštąjį dešimtmetį – į dinamišką lietuvių intelektualų gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis atsiveria Henriko Radausko laiškuose, adresuotuose Antanui Škėmai: nekvalifikuotų darbų dirbimas norint išgyventi, kartu verdantis kultūrinis ir intelektualinis gyvenimas, lietuvių rašytojų kūrinių publikavimo iššūkiai, literatūriniai vakarai, lietuviškos spaudos vidinės dramos ir premijos, subtilios (ir mažiau subtilios) pašaipos iš kolegų kūrybos, statomi lietuvių spektakliai bei aistringos diskusijos apie meną ir literatūrą.

Deja, Antano Škėmos laiškai neišlikę, todėl jų turinį galime numanyti tik iš Henriko Radausko atsakymų.

Henriko Radausko ir Antano Škėmos korespondencija tęsėsi nuo 1948 m. gegužės iki 1958 m. sausio. Ji prasidėjo atvirlaiškiu su kvietimu į teatrą ir baigėsi šventiniu atviruku, linkinčiu linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Pirmas laiškas buvo atsiųstas tik 1951 m. Laiškai nėra sulaukę detalesnio tyrėjų dėmesio, todėl dar nebuvo publikuoti (išskyrus 1955.III.6 laišką, kurį publikavau „Šiaurės Atėnų“ 2024 m. Nr. 23). Korespondencija saugoma Literatūros ir tautosakos institute, rankraščių skyriuje, šifru F122-56.

Gerda Vilimaitė

Chicago,

1951.XII.11

Mielas ponas Škėma,

labai dėkoju už laišką ir apgailestauju taip ilgai neatrašęs, bet tam yra labai rimtų priežasčių: 1° du šeštadienius pagret dirbom ir 2° užplūdo „Draugo“ konkurso šedevrai. Nuo jų skaitymo vakare mano (gausingi) plaukai stoja piestu, taip kad iš ryto net sunku sušukuoti. Įveikiau dvi klaikynes, trečia kiek geresnė. Iš viso, berods, yra septynios.

Babrauskas kvietė dalyvauti liter. vakare, atsisakiau, turėdamas slaptą mintį, kad gal vakare dalyvaus viena Valdyba su Dr. poetu Tyruoliu priešaky. Atsisakė kažkodėl ir Rūkas. Beje, prieš kelias savaites įvyko jo knygos aplaistymas. Čia turėjau progos pakalbėti graikų ir vokiečių kalba su Dr. Bylaičiu masių psichologijos temomis (lietuvių kalba, kaip žinoma, mokslo pasikalbėjimams netinka). Išgėrimas pas Rūką, kaip visada, buvo geras, tad ši literatūros šventė praėjo pusėtinoj nuotaikoj.

Baisiai pavydžiu Jums gerų parodų. Beje, Matisse’as persikels ir į Čikagą, – rašė laikraščiai. Tuo tarpu mes čia meno klube (už kanalo) matėm gražią senelio Dufy parodą, nedidelę, bet labai simpatišką.

Tiesa, kai jau buvau pradėjęs apie mokslą: Rannit’as (kuris, Krivickienės tvirtinimu, gruodžio gale išplaukia į Amerikos fabrikus) man užkorė čia tokį estą, gyvenantį Minneapoly, USA. Jis dabar laiko daktaro egzaminus ir buvo man atsiuntęs savo magistro darbą (vok. kalba) apie naująją vok. poeziją. Atrodo labai mokytas jaunuolis, lyg koks vokiečių profesorius. Jis prašė parūpint kai kurių knygų, – mat, jis norįs rašyti anglų kl. knygą apie Pabaltės literatūrą. Mokąs labai gerai latviškai ir šiek tiek lietuviškai. Be to, puikiausiai vokiškai, angliškai ir ispaniškai. Sekas man su mokslininkais.

Čia dabar su New-Yorko baletu vieši garsus pranc. šokėjas Babilée (jį matėm Tübingene, Stravinskio „Kortose“, tai tikras fenomenas). Jis čia šoks Cocteau balete (tema à la „Orfėjaus“ filmo) su pranc. balerina.

Daugiau kultūrinių naujienų: mes šventėms turėsim net 4 laisvas dienas, vienas jaunas beletristas rengiasi tapti tėvu – apie vasario mėn., Rūkienė dar nepagimdė, Nagys su Jonynu*) Kanadoj ruošia liter. žurnalą, Jorgės vaikų spektakly publika verkė, – jis jau gavo 200 dol.

O kas pas Jus gero? Spaudžiu ranką

Jūsų Henr. Radauskas

Žmona sveikina!

*) Jorgės draugu.