ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ

Negalėčiau gyventi praeitimi – dabartis mane domina labiau. Tačiau tokių žmonių ir tokių susitikimų, kurie verti pasakojimo, žinoma, būta.

Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkė Aleksandra Jacovskytė sodelyje prie savo namų. Iš ciklo „Portretas prisiminimui“. Vilnius, 2025

Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkė Aleksandra Jacovskytė sodelyje prie savo namų. Iš ciklo „Portretas prisiminimui“. Vilnius, 2025

1971 m. – mano pirma kelionė į užsienį, į Lenkiją! Traukiniu vykau iš Poznanės į Varšuvą. Bilietai buvo be vietų, ir visame vagone vos radau sau vieną. Po kiek laiko šalia manęs prisėdo mano tėvų amžiaus (apie 50 metų) lenkė inteligentė. Įsišnekėjome. Sužinojusi, iš kur esu, pasakė, jog iki 1944 m. pati gyveno Vilniuje. Klausinėjo manęs apie miestą, kurį gerai, su daugybe detalių atsiminė. Paklausė, kokioje gatvėje gyvenu. Pasakiau. Ji pasitikslino – gal žinau, kaip ši gatvė vadinosi prieš karą? Žinojau! (Zaułek Montwiłłowski – Montvilos skersgatvis.) „Aš ten gyvenau!“ – sušuko. O aš jau intuityviai nujaučiau, kad tuoj pasakys „pod numerem 7“ (septintame name). Taip ir atsitiko – ji gyveno tame pačiame name ir bute kaip aš! Pasirodo, po vestuvių jiedu su vyru Leonu Brodowskiu nuomojosi kambarį bute, priklausiusiame Adamui Piłsudskiui (Józefo Piłsudskio broliui).

Pani Danuta negalėjo patikėti ir detaliai klausinėjo, kaip kas atrodo: koks koridoriaus langas, kokie laiptai, kokie augalai auga sodelyje prie namo ir pan. Danuta panoro mane supažindinti su savo vyru ir vaikais ir pakvietė pietų. Nuo tada tapome ypatingais viso gyvenimo draugais.

Nors jų jau nebėra, man jie – gyvi.

P. S. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ponas Leonas inicijavo Visos Lenkijos Lietuvos mylėtojų klubo steigimą. Klubas, kuriam priklausė ir Czesławas Miłoszas, leido ketvirtinį žurnalą „Lithuania“, jo nariai susitikdavo su signatarais (mūsų namuose – Brodowskiai gyvendavo pas mus, tame pačiame kambaryje). Kaip sakydavo, reikia pažinti kitą tautą ir tik taip kovoti su nacionalizmu, šiuo atveju – lenkų. Pani Danuta domėjosi lietuvių kalba, daug atsiminė, ją tobulino, vertė į lenkų kalbą lietuvių poeziją (išleista knygelė), ypač vertino Nijolę Miliauskaitę, ją pažinojo… Su vyriausio Danutos ir Leono sūnaus šeima šiltas ryšys, žinoma, nenutrūkęs.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.