Publicistika
Atskiriant demos ir kratos
Kritikuoti demokratiją tapo blogo tono ženklu, tačiau norint galutinai įtvirtinti Winstono Churchillio teiginį, kad demokratija – geriausia iš išbandytų valdžios formų, tenka nuolat grįžti prie jos persvarstymo. Demokratija tampa panacėja visoms XXI a. pasaulį krečiančioms negandoms, jos paskirtis, kaip ją suprantame dabar, – užtikrinti taiką ir sambūvį tarp skirtingą ekonominį, socialinį ar moralinį pasaulėvaizdį turinčių individų. Iš tikro, demokratijai būdinga…
Dar kartą apie religiją, moralę ir futbolą
Visą mėnesį futbolo šventę lydi įvairiausios emocijos: euforija, džiaugsmas, pasididžiavimas, pyktis, neviltis – sąrašas atviras. Kalbėdamas apie 1978 m. Argentinoje vykusią Pasaulio taurę, Josephas Ratzingeris (dar žinomas Benedikto XVI vardu) pabrėžė, kad futbolo aistros gerokai peržengia įprastos pramogos ribas. Būsimasis popiežius pažymėjo, kad „futbolas tapo globaliu įvykiu, kuris, įveikdamas bet kokias sienas, visame mūsų Žemės rutulyje suvienija žmones, užkrėsdamas juos…
Ar įmanomas JAV atsitraukimas iš Irako?
Komplikuotame Viduriniųjų Rytų regione įvykiai sparčiai it domino efektas veja ir keičia vienas kitą. Palankią terpę teroristinei grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ siautėti kuria tiek trečius metus besitęsiantis karas Sirijoje, tiek 2003–2011 m. JAV intervencijos Irake pasekmės. Suirutė tapo naudinga daug kam, pavyzdžiui, kurdams (kartais vadinamiems didžiausia pasaulio tauta be valstybės). Jų formuojami savigynos būriai ir aktyvumas kovoje prieš…
Lengvai kramtomas mokslas
Kaip birželis, taip spaudos puslapius okupuoja abiturientai ir jų problemos. Tas pats diskursas, kurio formulė nesikeičia (valstybiniai brandos egzaminą + stojimas į aukštąsias mokyklas + pasirinkimas – Lietuva ar užsienis), yra gausiai aptarinėjamas kiekvienais metais, jautriai reaguojant į bet kokius pasikeitimus. Galbūt šiais metais vėl labai „reikšmingai“ pakito lietuvių kalbos egzamino pobūdis? O gal kažkam pasidarė per sunku rašyti samprotavimo…
Politikos perspektyva postpolitikos amžiuje
Į kalbėjimą apie politiką dažniausiai atsigręžiama nenoromis, ji tapo nepageidautina šiuolaikinio padoraus žmogaus gyvenime, ji nebėra viena iš pagrindinių postmoderno žmogaus diskurso dalių. Politikos bijomasi ir apie ją prabylama tada, kai būna per vėlu. XIX a. Friedrichas Nietzsche išpranašavo, kad ateinantį šimtmetį užsiliepsnos didžioji politika – XX a. Europoje liepsnojo du pasauliniai karai. Visi, iki galo neišgirdę Nietzschės, puolė ieškoti…
Istorija, mokslas ir politika
Slovėnų mąstytojas Slavojus Žižekas gana neseniai apibrėžė politiką kaip atstumą, kurį savo pačios atžvilgiu išlaiko ekonomika. Esame gundomi tęsti Žižeko mintį ir teigti, kad istorija yra atstumas, kurį nuo savęs yra priversta išlaikyti politika. Mat istorija yra formali scena, kurioje politika ruošia savosios apercepcijos sąlygas. Dabar viešojoje erdvėje pradedama kalbėti apie istorijos politiką. Tuomet įvyksta „trumpasis jungimas“ – atvirai prabylama…
„Pasaulis materialus“: nuskriaustų daiktų kraštas
XX amžiaus pradžioje dažno Vakarų Europos politiko ir diplomato požiūrį į jauną Lietuvos valstybę veikė mentalinis Apšvietos laikų Europos suskirstymas į kultūringus Vakarus ir atsilikusius Rytus. „Europos ir Azijos siena“ ėjo upeliu, tekančiu per Virbalį ir skiriančiu Lietuvą nuo Vokietijos. 1923 metų Ambasadorių konferencijos Nepaprastosios komisijos Klaipėdai išvadose aptinkame padėties vertinimą, kurį liberalai šiandien pavadintų politiškai nekorektišku: „Klaipėdos krašto rytų…
Emigracija, taika ir Lietuva
Štai ir išlindo yla iš maišo. Pasirodo, ne materialinės priežastys lemia, kodėl didžioji dalis išvykusių tautiečių vis dar vengia grįžti į Lietuvą. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad emigrantų elitą (žmones, turinčius aukštąjį išsilavinimą, einančius aukštas pareigas ir pan.) slegia mintys apie Lietuvos psichologinį klimatą, tolerancijos, pagarbos žmogui stoką, baimę, kad čia niekur neprasisuksi neturėdamas pažinčių. Masinė…
Kas trukdo mums uždirbti? (IV)
Pinigų keliami jausmai yra dalykas, dažniau trukdantis, nei padedantis mums uždirbti. Kokius jausmus jums kelia pinigai? Kai galvojate apie juos, kokios emocijos vyrauja – džiugesys ar nerimas? Pirmiausia įsivaizduojate jų perteklių ar stygių? Iš pradžių pagalvojate apie pajamas ar apie išlaidas? Kai girdite apie kitų žmonių praturtėjimą, džiaugiatės dėl jų ar pykstate, kad pasisekė ne jums? O gal pavydite? Kaip…
Apie didelės musės ir mažo dramblio draugystę
Viso pasaulio akys šiandien nukreiptos į Ukrainą, o labiausiai – Lietuvos. Šalyje tebeūžia Ukrainos palaikymo akcijų ir koncertų maratonas, o visas feisbukas puošiasi šūkiu „Slava Ukraini! Herojam slava!“ (Beje, prieš tapdamas Maidano šūkiu, jis buvo vartojamas kaip slaptažodis, norint patekti į vieną tokį restoraną Lvove, taip pat į barus Kijeve.) Krizei iš sostinės keliantis į rytus, situacija išlieka įtempta kaip…
