Publicistika
Dezintegracija per integraciją
Kitaip nei metų laikų kaita ir stichinės nelaimės, Europa, tarptautiniai finansai, net patys rinkos santykiai neatsiranda savaime. Šie mūsų gyvenimą organizuojantys principai ir institucijos atsiranda ir kinta dėl konkrečių žmonių veiksmų, sprendimo ir nežinojimo, kavos aparatų, krūvų popierių, dokumentų formų ir informacinių laikmenų. Negana to, Europa į Lietuvą neateina iš išorės, ji Lietuvos nei apglėbia, nei puola: ji yra kuriama…
Socialiniai prieštaravimai kaip kita propagandos pusė
Socialiniai prieštaravimai ir net antagonizmai yra simptomas, kad pagaliau pradėjome kalbėti apie kažką tikra, nors sunkiai paaiškinama. Priešingai, paprastai tai, kas yra uždengta valstybinės, korporacinės propagandos skraiste, atrodo aišku, skaidru, priimtina ir realu. Jau XX amžiaus pradžioje filosofas E. Cassireris, išsamiai tyrinėjęs mitinę mąstymo formą, o vėliau nacizmo valstybės mitą, teigė, kad propaganda, pasitelkdama mitus ir ideologiją, formuoja naują realybę,…
Lenkiškumas turi tapti patrauklus
„Sumuštas, nes kalbėjo lenkiškai“, „dar vienas smūgis lenkų mokykloms, dar viena pralaimėta byla teisme“ – vietinių lenkų veikėjų pasakymai, straipsniai vietinėje lenkakalbėje žiniasklaidoje kartais primena pranešimus iš fronto. Jie formuoja Lietuvos lenko kaip nuolat diskriminuojamo, mušamo, engiamo antrarūšio piliečio, neturinčio galimybių padaryti karjerą, gauti gerai mokamą darbą arba sulaukti pripažinimo, įvaizdį. Dar blogiau, kad tokį įvaizdį savo pareiškimais stiprina ir…
Debesų teisuoliai: neatleisime!
Šiandien prievartiniam instituciniam įtikinėjimui yra priešinamos politinės derybos ir diplomatija, kuri daro visa, kad įveiktų masinį smegenų plovimo efektą, ką matėme Minsko derybų metu. Viena iš šiuolaikinės propagandos analizės temų yra būtinybė atskirti politinio mito, ideologijos ir informacinio debesies pasakojimus, kas padeda racionalizuoti derybas. Mitas yra kolektyvinis, nepriklausomas pasakojimas, kuris tariamai pats tautos dvasia sakosi; ideologija yra daugelio, tačiau vieno…
Une et diverse – Lietuvos lenkų ateitis?
Tik ekonomiškai ir kultūriškai stipri, demokratiška Lietuvos lenkų bendruomenė gali tapti ir Varšuvai, ir Vilniui rimta partnere, o ne įkyria prašytoja.
Kelios mintys apie Boriso Nemcovo nužudymą
Aš pritariu oficialiai mūsų valdžios pozicijai (kuri yra ir dominuojanti vadinamųjų „Vakarų“ valdančiųjų sluoksnių bei jų kontroliuojamų masinių informacijos priemonių pozicija), kad atsakomybė už Boriso Nemcovo žūtį tenka dabartiniam Rusijos režimui. Tačiau mano šio tragiško įvykio sociopolitinio konteksto matymas nesutampa su oficialiu. Aš nemanau, kad opozicijos politiką nužudė „teroristinė valstybė“, iškritusi iš „civilizuoto pasaulio“ šviesos ir su pagreičiu grimztanti į…
Antidarbas
Antidarbas – tai moralinė alternatyva „darbo“ manijai, kuri mūsų visuomenę vargina pernelyg ilgai. Šis projektas skirtas iš esmės persvarstyti darbą ir poilsį. Be to, tai tarsi kognityvinis priešnuodis prieš kenksmingą „sunkaus darbo“ kultūrą, užvaldžiusią mūsų protus ir brangų laiką. Šiais metais įvyko didelių permainų. Politikams pamokslaujant apie „sunkiai dirbančias šeimas“, žaibiškai pasklido Besąlyginių bazinių pajamų idėja, kurią kaip ilgalaikę strategiją…
Lyg kas būtų nukritę
Bent nedidelę sąmoningo gyvenimo dalį praleidę sovietmečiu paprastai priešinasi socialistinio realizmo ir kitoms panašioms kryptims, teigiančioms, kad aplinka mus determinuoja – besąlygiškai apibrėžia, kas tokie esame. Ir aš iš tų besipriešinančių. Tačiau jau kadaise fenomenologiniuose raštuose radusi teiginį, kad aplinka nenulemia, bet neabejotinai mus veikia, buvau ir likau prie jo pritraukta. Ne determinuojantis, o varijuojantis poveikis ir vis dėlto poveikis.…
Nelengvas Pilviškių žydų įamžinimo klausimas
Ankstyvą vasaros dienos rytą atvykau į Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelį. Norėjau aplankyti masinių žydų žudynių aukų kapus. Žinojau, kad dar 1998 metais grupė pilviškiečių, įkvėptų garsios rankininkės Justinos Kirvelaitytės, parašė pareiškimą Lietuvos Vyriausybei ir Vilkaviškio rajono savivaldybei, kad Pilviškiuose nebūtų statomas paminklas nekaltų aukų krauju susitepusiam Antanui Baltūsiui. Mano tautiečiai – šio miestelio žydai – 1941 metais buvo sušaudyti jau…
Atiduoti balsą ar neatiduoti?
Visaip įkalbinėja, vilioja, įtarčiau, net klastingai, apgaulingai; pinigų, valgių, gėrimų, koncertų (o tikėjausi, juk nemažai metų pratino) nesiūlė, tik žodinės atakos: „Atiduok balsą ir laimingai, viskuo aprūpintas gyvensi.“ Tačiau netekti balso blogiau, nei prarasti turtą. Balsas neįkainojama vertybė: kalbėti, dainuoti, ginčytis, apkalbėti, meluoti, gražbyliauti. Atidavęs balsą tapsiu nebylus, priklausomas. Susirinkę mano, kitų piliečių balsus balsų valdovai taps ypač balsingi, galingi,…
