Publicistika
Velykinė d vietoj D
Iš margučių kraitelės Velykų rytmetį renkuosi raudoną. Sako, kad šie patys seniausi ir tikriausi, gal net po Viešpaties kryžiumi atsiradę, šventu krauju pirmąsyk nudažyti. Yra ne viena tokia legenda. O dar raudonumas – drąsos spalva. Be drąsos, kaip ir be kraujo, nebus Velykų, visi puikiai žino. Nebijokite! – kartoja ir kartoja prisikėlęs Jėzus. Kitą panašų sakinį pasigavau iš XVI amžiaus…
Mėlynakis
Dujų katilo signalinė lemputė žiūri priešais tarytum akis. Ne šiaip kokia išsprogusi, nenatūraliai pažaliavusi, kaip būdavo ant radijo imtuvo „Baltika“ mano vaikystės namuose. Ši – gražiausia ir taisyklingiausia. Migdolo riešuto formos. Rugiagėlių žydrumo. Net su voku, nors mirkčioti nemirkčioja. Kai katilas ūžaudamas ir spragsėdamas užsikuria, ta akis įsijungia. Po kurio laiko ji pasidaro juoda ir negyva, o paskui ir vėl…
Anne Applebaum „Gulago istorija“ – apie meilę ir liūdesį
Lietuvoje istorinių traumų ir politinio teroro vertinimai gana dažnai remiasi pozityvistine perspektyva, o katastrofos mastas matuojamas žuvusiųjų skaičiumi. Sušaudytų, nukankintų, iš bado ar šalčio mirusių žmonių kūnai Lietuvos miestelių centrinėse aikštėse ir kur nors Norilsko ar Trofimovsko kapinėse yra iškalbingas stalinistinio režimo nusikaltimų liudijimas, tačiau kokius pėdsakus teroras palieka žmogaus smegenyse? Anne Applebaum knyga „Gulago istorija“ (iš anglų kalbos vertė…
Hepiendas
Happy End! Būdinga amerikinių kino filmų pabaiga. Gyvenimas nebūtinai pamėtėja tokias pabaigas, pakanka ir tragiškos patirties. Kam teiktume prioritetą – atviromis akimis žiūrėti į gyvenimo siaubą ar ne mažiau išpūstomis, bet nuo laimės blizgančiomis akimis į hepiendus? Be abejo, svarbiausia turbūt gera nuotaika. Hepiendų prioriteto idėja JAV kilo tuo metu, kai tas „happy“ buvo gyvybiškai reikalingas, – praeito šimtmečio depresijos…
Ir tu, Betliejau
Kažkada esu sau svarstęs, kad mūsų martirologijoje nežinia kodėl daugiau kalėdinių motyvų negu ko nors iš Didžiojo penktadienio ir Velykų. Mečislovas Jurevičius, nelegalių religinių eisenų organizatorius tarybiniais metais, dėl to suimtas ir pasodintas į Lukiškes, per Kalėdas iš ten rašė, kad kalėjimo kameros lemputė, dieną naktį negęstanti, jam dabar spindi tarsi Betliejaus žvaigždė. Jis buvo paprastas žmogus, Šiaulių darbininkas, ne…
Czesławas Miłoszas vilnietiškų tapatybės derybų kontekste
Šį straipsnį norėtųsi pradėti vieno žymaus tarpukario Lietuvos intelektualo dienoraščio ištrauka: Mano galvosenai tam tikrą įtaką darė tėvas. Jis buvo tikrąja žodžio prasme „litvin“, t. y. seno tipo lietuvis patriotas, toks kaip A. Mickevičius, L. Kondratovičius. Lietuviškai jis nemokėjo, bet buvo lietuviškai nusiteikęs, o kartu buvo opozicijoje prieš lenkus, o kai kada jis mokydavo mane atsikirsti išgirdus nukreiptą prieš…
Beveik muilo opera
Kalėdinėje rytų krikščionių ikonografijoje, šalia įprastų vaizdų ir personažų, įsiterpia ir viena netikėta, keista scena: naujagimio numazgojimas. Tą darbą esą atlikusi geroji Salomė, kuri paskui su kitomis moterimis stovėjo po kryžiumi. Viskas čia būtų panašu į krikšto apeigas, jei nežinotum, kad Jonas pakrikštijo Jėzų jau suaugusį barzdotą vyrą. Ir ne kur kitur, o Jordano upėje, abiem įsibridus. Negali žinoti, ar…
Religinio smurto ištakos slypi ne šventuosiuose raštuose
Apie šių dienų religinį smurtą ir jo atsiradimą lėmusias sąlygas šių metų lapkričio 26 dieną Budapešte su sirų kilmės prof. AZIZU AL-AZMEHU, vadovaujančiu Vidurio Europos universiteto Religijos studijų centrui, kalbėjosi Sabina Karmazinaitė ir Vilius Kubekas
Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?
Aš, matyt, nesu išimtis ir esu tos pačios nuomonės, jog religijos nesukelia konfliktų ir karų. Bet ne todėl, kad, kaip kai kas, manau, jog „visos didžiosios pasaulio religijos moko siekti taikos, skleisti meilę artimui…
Gležnumas ir sielvartavimas
Skaitome apie prarastas gyvybes, dažnai pateikiami jų skaičiai, tačiau šitos istorijos kasdien kartojasi, ir jų kartojimasis atrodo begalinis, nesulaikomas. Taigi privalome klausti: ko reikia…
