LiteratūraVertimai
Kitas žmogus
Penktadienio vakaras. Sučirškia durų skambutis. Atidarau. Už durų stovi kresnas vyras. – Labas vakaras, – sakau aš. – Atvykau, – taria jis. – Užeikite! Jis įeina. Stabtelime prieangyje prie drabužių spintos. – Atleiskite, kad taip drėgna, – sakau. – Saulė tik trumpam švysteli į šį butą. Pripratau. Eikite paskui mane. Jis eina. – Ar galiu jums pasiūlyti arbatos, kavos? Pasivaišinkite…
Pakylu raudonais plaukais iš pelenų…
…Ir ryju vyrus aš vienu gaisu.
Poezijos vertimai
Poezijos vertimai
Poezijos vertimai
Šiuolaikinė slovėnų proza
Namas buvo suręstas visų tipų baimėms priglausti. Senas, didelis, pilnas slaptingų užkaborių, girgždančiais laiptais ir grindimis. Net dieną čia karaliavo prieblanda, ką jau kalbėti apie spalvas: ryškiai mėlyną, rausvą, rusvoką, nuvytusią violetinę. Iki šiol jis buvo žavingas, bet dabar, naktį, po tokių įvykių staiga tapo košmariškas.
Eleazaras

Kai Eleazaras išėjo iš kapo, kur tris dienas ir tris naktis praleido slaptingoje mirties valdžioje, ir gyvas grįžo į savo būstą, niekas ilgai nepastebėjo tų pikta lemiančių keistenybių, ilgainiui baisiu pavertusių vien jo vardą. Pagauti šviesaus džiaugsmo, kad jis sugrįžo į gyvenimą, draugai ir artimieji be paliovos jį glėbesčiavo, o godų savo dėmesį malšino…

