LiteratūraVertimai

SVAVA JAKOBSDÓTTIR

Pasaka vaikams

Manuel Mendive. Stiklinė pieno. 2001

Smegenų praradimas nesukėlė jokių reikšmingų buities pokyčių. Tačiau iš pradžių užplūdo svečiai. Žmonės ateidavo pažiūrėti smegenų, o tie, kurie didžiavosi senu močiutės verpimo rateliu svetainės kampe, dabar pavydžiais žvilgsniais varstė smegenis ant lentynos. Pati ji iš pradžių nesijautė pasikeitusi. Jai toli gražu nebuvo sunkiau dirbti namų ruošos darbus ar suprasti daniškus žurnalus – daug kas atrodė net paprasčiau nei anksčiau…

OCEAN VUONG

Padėkos diena, 2006-ieji

Mama sakė, kad galiu būti
kuo panorėjęs, tačiau pasirinkau gyventi.
Ant seno rausvo smiltakmenio prieangio
blyksteli cigaretė, paskui užgęsta.
FEDERICO GARCÍA LORCA

Poezijos vertimai

Krapas, gyvatė ir nendrė.
Kvapas, pėdsakas ir prieblanda.
Oras, žemė ir vienatvė.
(Kopėčios siekia mėnulį.)
CHARLES BAUDELAIRE

Albatrosas

Poetas panašus į debesų karalių,
Kurs sklando audroje, paniekinęs šaulius,
Bet, žemėn ištremtas, jis vaikščioti negali
Ir milžino sparnais tik linksmina kvailius.
HAROLD PINTER

Rašymas teatrui

Vido Poškaus piešinys

Jei man reikėtų duoti moralinį priesaką, jis būtų toks: saugokitės rašytojo, kuris bando įpiršti jums savo rūpestį, kuris neleidžia jums net suabejoti jo vertingumu, naudingumu, altruizmu, kuris skelbiasi esąs geros širdies ir dievagojasi, kad ji matoma kaip ant delno, ta pulsuojanti masė, kurioje telpa visi jo personažai.

OCEAN VUONG

Poezijos vertimai

bet kartais
    tavo ranka
yra viskas, ką turi
    tam, kad
prisilaikytum šio
    pasaulio ir tai
SAVELIJ NIZOVSKIJ

Kaip caras mergaite patapo

Ant mergaitės Veročkos galvos pūpsojo kaspinas. Ir toks didelis ir gražus, kad mergaitė jį net po skėčiu slėpdavo, jau tokia kuklutė ji buvo. O vienas Kitos šalies caras sužinojo apie tą kaspiną ir pareiškė:
– Ir aš noriu tokio kaspino!
MAKSIM OSIPOV

Sventa

Steve Schapiro. Blogiausia dar priešakyje. Niujorkas. 1968

Pakeliui į viešbutėlį prisimenu nediduką niūrų gal šešiasdešimties metų senį „iš vietinių“, kažkiek metų praleidusį ir lageryje, pajuodusiu nuo girtavimo veidu, šaltkalvį ar elektriką, važinėjusį motociklu su priekaba: „Lenkus – šaudyti. Ruskius – šaudyti. Žydus… – jis pakeldavo akis į tėvą, – kas antrą.“

JORGE LUIS BORGES

Trys eilėraščiai

Senatvė (taip ją vadina kiti)
galbūt yra mūsų laimės metas.
Žvėris jau numiręs arba beveik miręs.
Lieka žmogus ir jo siela.
Gyvenu tarp vaizdinių – ryškių arba miglotų,
kurie dar netapę tamsa.
JOSIF BRODSKIJ

Rašytojas – vienišas keliautojas…

Thomas Hoepker. Pagyvenusi moteris pūgoje. 1954

Rašytojo patriotizmas matuojamas tuo, kaip jis rašo žmonių, tarp kurių gyvena, kalba. Pavyzdžiui, bloga literatūra yra išdavystės forma. Šiaip ar taip, kalbos negalima niekinti, negalima jai jausti nuoskaudos, neįmanoma jos kaltinti. Todėl galiu pasakyti, kad niekada nejaučiau nuoskaudos savo tėvynei.