LiteratūraVertimai
Pasaulio kraštas
Iš autobiografiškiausio rašytojo romano „Danielius Martinas“ (1977, Daniel Martin), kurį išleis „Alma littera“. Vertė Zita Marienė
Mirties intermedija
Numirti tokiais laikais, kai natūralus grožis nieko nebevertas, – žinoma, patogu. Pastaruoju metu idealu jau tampa trys krūtys. Ar tu to nežinojai būdamas tame savo dykumų kempinge laukiniame Indostane? Tai, beje, vakariečių plebėjų reiškinys. Žymių firmų mados skautai atpažino tą jų rinkos potencialą. Bet vienaakiai šios beprotystės priešininkai irgi medžioja kvailes. Avatariniai akių protezai – dar kita pelninga tendencija. O laikai, o papročiai!
skverbiasi
Naktiniai rašiniai
Jis buvo visiškai nustojęs rašyti. Kasdien sakė sau: ryt jau pradedu. Bet kaskart dėl ko nors vėl atidėdavo. Vis atrasdavo, kas atleistų nuo prievolės.
Bet visad laikė ant naktinio stalelio A5 formato užrašų knygutę ir rašiklį, jei kas prieš miegą ateitų galvon. Iki šiol tas dar niekad nenutiko.
Mano spiningo istorija
Į Ameriką išvažiavau dėl to, kad susirgau niežais. Jelcino nemėgau, Burbulis ir Chasbulatovas man atrodė juokingi, tačiau pribaigė mane būtent niežai. Draugai išlydėjo mane, kaip palydima į aną pasaulį. Aš buvau tikras, kad viskas žymiai paprasčiau, ir jokių emocijų nejutau.
Made in Slovenia
Paprastai telefoną ji nešdavosi į vonią ir netgi į tualetą. Prisiekiu, niekada nesu jos sekęs. Aišku, kad daugybę sykių man niežtėjo nagai pasiknaisioti po jos telefoną ar kompiuterį, tačiau suvokiau, kad tai – išlikęs noras kontroliuoti moterį ir kad man reikia tokius troškimus malšinti. Iki to trečiadienio taip ir darydavau. Visą valandą telefonas gulėjo ant stalo, ir aš jo neliečiau, bet vieną akimirką troškimui pasipriešinti nebepajėgiau. Kartoju, buvau smalsus. Juk Anita visada sakydavo, kad kuo ilgiau žmogų pažįsti, tuo labiau jam atsiveri. O aš apie savo meilę, apie savo Anitą, norėjau sužinoti viską.
Poezijos vertimai
Odė peniui
Trumpoji ispanakalbių proza
Aklasis su balta lazda vidury dykumos verkia negalėdamas rasti kelio, nes nėra kliūčių.
Laiškai su našlaite
Jeigu – tęsia žymus lenkų angelologas prof. Bončynskis – visiškai nepajėgiame atsukti užrūdijusio užsriegto marinuotų agurkėlių (niam niam! Red.) stiklainio dangtelio, tuomet, piliečiai, nelieka nieko kita, kaip tiktai grubiai ir vulgariai plūstis, keiktis tol, kol svečiai pabūgs ir išsivaikščios.
