LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Lietuviai Leipcige ir kiti nutikimai
„Ar vokiečiai tikrai taip domėjosi lietuvių literatūra, kaip spauda parašė?“ – „Iš mandagumo jie domisi viskuo, bet gal tai tiesiog… auklėjimas.“ Specialiai mugei išleistos 26 knygos, vienaip ar kitaip susijusios su Lietuva ir jos kultūra. Visi autoriai susitikdavo viešbutyje per pusryčius. Lietuvių kalba brangiai kainuoja.
Kaip skaityti knygą
…norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją. Jeigu manote, kad taip teigiu iš atsidavimo savo cechui, kad bandau kelti savo gildijos interesus, klystate: aš nesu profsąjungos narys. Esmė ta, kad poezija, ta aukštesnioji žmogaus kalbos forma, yra ne tik glausčiausias, bet ir sutelkčiausias žmogiškosios patirties perdavimo būdas…
Varnų gaudymas Vilniaus knygų mugėje
Stoka yra pagrindinis žmogaus kūrybiškumo ir veiklos variklis – nuskamba knygos „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“ pristatyme. Matyt, žmonės renkasi į knygų mugę vedami knygų, autorių ir skaitymo stokos. Čia lankiausi penktadienį ir šeštadienį. Tikslai – keli pristatymai, kelios naujos knygos, gandai ir apkalbos. Labai patinka šių metų mugės temos dizainas – nuo raidžių nuimtos nosinės, taškai ir varnelės…
Knygų mugė ir kt.
Nuverčiau „laukiančių perskaitymo“ knygų krūvą nuo spintelės prie lovos. Įvykdžiau savotišką metų apskaitą (panašiai kaip sąžinės sąskaitą). Nuo pernykštės knygų mugės vis dar neperskaičiau 4 ten įsigytų knygų, tad ar verta vėl prisipirkti tiek, kad nespėsiu per metus? Juolab jos dar ir atpinga, metams bėgant. Iš kitų „privalomų perskaityti“ lektūrų – bent 5 žurnalai (1 užsienio k.) ir 15 knygų.…
Trampiana: Stalinas ir populistai Baltuosiuose rūmuose, arba „blogi“ prezidentai amerikiečių literatūroje
Stalino tėvai persikelia į Ameriką, tad pagrindinis veikėjas Džo Stylis užauga tikras amerikietis…
Briuselis
Į Briuselį važiavome kaip ir į Ameriką – pristatyti almanacho „How the Earth Carries Us: New Lithuanian Poets“ ir Ilzės Butkutės knygos „Caravan Lullubies“ (vertė Rimas Užgiris). Mus, keturis skirtingus personažus (bet jau susiderinome instrumentus, esame band), išsiuntė Lietuvos kultūros institutas. Į Lietuvos atstovybę susirinko gana daug žmonių – atėjo net buvęs mano leksikologijos dėstytojas, kuo labai apsidžiaugiau. Lietuvių bendruomenė…
Dvi aisčių moterys: Selija ir Glesum
Naujausias Rasos Aškinytės romanas „Glesum“ balansuoja tarp faktų ir fikcijos. Jame daug istoriškumo (aisčių pasaulis ir jų kaimynai), bet nemažai ir išmonės – visgi romano žanras. O ir pačiuose pirmuose puslapiuose autorės trumpai brūkštelėta: „Taip nebuvo, bet galėjo būti.“ Veiksmas vyksta II a. Tiksliai nedatuojama, tačiau galima atsekti pagal miestų pavadinimus, gintaro kelius, prekybinius ryšius, imperijos sienas ir kitas intertekstines…
Nusilenkimas paradoksų meistrui
Iš įvairių rinkinių atrinkti, sudarytojos manymu, svarbiausi garsaus lietuvių poeto tekstai atskleidžia panoraminį vaizdą, leidžia įvertinti Martinaičio poetinio braižo vardiklius, lengviau įvardyti skirtumus, suteikia patogią prieigą lyginamajai analizei.
Michailo Šiškino logas
Michailas Šiškinas – Šveicarijoje gyvenantis penkiasdešimtmetis rusų rašytojas įstabiai mėlynomis akimis ir įskaudinto dvylikamečio veidu. Mūsų skaitytojams jis pažįstamas iš romanų „Laiškų knyga“ (2011, vertė Sigitas Parulskis) ir „Veneros plaukas“ (2013, vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė). Pastarasis, kaip prisipažįsta rašytojas, prasidėjo nuo motinos. Šios karta užaugo plakatų Родина-мать зовет fone… Motina – mokyklos direktorė – buvo nepaprastai principinga: sūnui neleido pasirinkti anglų…
Varinis kardas, arba Paskutinis skyrius apie „Don Kichotą“
Prieš 400 metų mirė ispanų prozininkas, dramaturgas, poetas Miguelis de Cervantesas Saavedra (1547–1616), jį labiausiai išgarsino Liūdnojo Vaizdo riteris, nemirtingasis titulinis romano „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“ (I d. – 1605, II d. – 1615) herojus. Viduramžių riterių romanų parodija laikoma pirmuoju naujųjų laikų romanu, bendrinė ispanų kalba – Cervanteso kalba, o pats autorius iki šiol vadinamas Sąmojo princu.…
