LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Vidinis laukiniškumas
Šlepikas kviečia skaitytojus pačius svarstyti, ar jo aprašoma aplinka visų pirma yra karą pergyvenančio pasaulio paveikslas, ar tai vis dėlto pasaulis, kuriame „teritorijų“ idėja yra tiek geopolitinė, tiek auklėjamoji sąvoka. Šiuo atveju „Vilkų šešėlyje“ nebūtinai yra karo romanas, bet romanas, kuriame karo meto išvietintųjų bešakniškumas tampa šeiminės patirties pagrindu.
Pranašaujanti knyga
Ciceronas traktate „Apie numatymą“ skyrė dvi mantikos rūšis: natūraliąją, arba intuityviąją, – pranašavimai miego, ekstazės, agonijos, transo metu, – ir nenatūraliąją, arba techninę, – ateities spėjimas iš aukojamų gyvūnų vidurių (haruspicijos), paukščių elgesio ir dangaus ženklų (auspicijos), taip pat – iš knygų.
Skaitymas XXI amžiuje: prarastas subjektas
Argumentuodamas knygos tvarumą šiuolaikinėje kultūroje, Eco pažymėjo, kad internetas išgelbėjo skaitymo (ir knygos) saulėlydį, kurį norėjo parūpinti vaizdo medijų ekspansija. Be to, skaitmeninės medijos numatė, kad be skaitymo (įvairioms gyvenimo reikmėms) niekas negalės išsiversti…
Kodėl „1984-ieji“ neuždrausti Kinijoje
Praeitą žiemą Kinijos komunistų partijai paskelbus apie šalies prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo panaikinimą, Pekinas laikinai ėmė cenzūruoti bet kokias socialinėse medijose pasirodančias nuorodas į George’o Orwello „Gyvulių ūkį“ ir „1984-uosius“.
Senovės arijų giesmės protėvių vėlėms
Donna Tartt: „Labiausiai patinka kurti neklusnius ir nenuspėjamus charakterius“
Romanas [...] tikęs labiau už bet kokią kitą meno formą – atkurti kito žmogaus vidinį gyvenimą ir vidinę patirtį, o ypač tokias kraštutines sąmonės būsenas kaip sielvartas, sapnai, girtumas, dvasiniai nušvitimai, net pamišimas.
Kūryba ir nuotaikų kaita
Tyrimai nustatė, kad kūrėjai itin produktyvūs pavasario pabaigoje ir rudens pradžioje. Pacientų minčių charakteristika hipomanijos, manijos arba depresijos fazių metu pati savaime galėtų paaiškinti bipoliškumo ir meninės kūrybos ryšį. Egzistuoja išties daugybė sąlyčio taškų.
Kiek šovė – nenušovė
Pokalbis su Milanu Kundera
Gyvenimas, kai negali pasislėpt nuo kitų akių, – tai yra pragaras. Gyvenusieji totalitarinėse šalyse tai žino, bet toji sistema, tarytum didinamasis stiklas, tik išryškina visų modernių visuomenių tendencijas. Gamtos niokojimas, mąstymo ir meno nuosmukis, biurokratizacija, nuasmeninimas, pagarbos asmeniniam gyvenimui trūkumas.
Į Paryžių keliais nušliaužčiau
Jau pirmaisiais tremties metais Maija būtų atsisveikinusi su pasauliu, kuriame atsidūrė. Savižudybės tada buvo kone įprastas dalykas – daug kas nepajėgdavo ištverti, dažniausiai vyrai. Prarasdavo viltį, o tai tikrai nepakeliama. Maija irgi pagalvodavo: galėčiau viską užbaigti. Visa tai baigtųsi ir daugiau nesikartotų. Rytais nebeatsibusčiau barake už tūkstančių kilometrų nuo namų, mamos, dukros Helju.
