LiteratūraProza
Medvilnė ir šilkas
Medvilnė ir šilkas. Galite netikėti, bet tai magija. Lotus įsigijo mėlynus ilgus medvilnės su šilku marškinius, jų apykaklė buvo rytietiška. Nuo jos nebuvo galima atitraukti akių…
Liga
Prieš dvejus metus mes mokėmės gyventi. Dabar mokomės išgyventi. Ir mūsų gyvenimas, ir išgyvenimas prasidėjo ligoninėje. Kai man atnešė kūdikį ir pasakė, kad tai – mano sūnus, visų pirma atkreipiau dėmesį į jo kepurėlę su mėlynais krašteliais (parduotuvėje ant manekeno atrodė kitaip) ir mažytį spuogelį ant dešinio skruosto. Na, tikiuosi, greitai išnyks, pagalvojau. Naujagimis buvo nupraustas, visai ne raudonas, didelėmis…
Švelnioji depresija: palmės
Guliu po palme. Tiesą sakant, ji netikra. Iš tikrųjų guliu netgi ne po palme, o kokie dvidešimt metrų nuo jos…
Šėtono dienoraštis
Šiandien sueina lygiai dešimt dienų, kai įsikūnijau į žmogų ir gyvenu žemišką gyvenimą. Mano vienatvė didžiulė.
Dermiušas
Jis išgalabijo trijų asmenų šeimą, kad pasiglemžtų muzikinę dėžutę, kurios gviešėsi jau keletas metų. Neprireikė nė tūžmastingos pono Lebefo – prokuroro – iškalbos, bergždžia buvo ir pono Bridono, gynėjo, kalba. Kaltinamasis buvo vieningai pasmerktas myriop. Ir neatsirado nė vieno, kuris jį užstotų, – nei salėje, nei kur kitur. Masyvūs pečiai, buliaus kaklas, didžiulis plokščias veidas be kaktos – vien žandikauliai…
Plieno audrose
Traukinys sustojo Bazankūre, nedideliame Šampanės miestelyje. Išlipome. Su nepatiklia pagarba klausėmės lėtų fronto valcavimo staklių taktų – melodijos…
Niekada
Žydinčių rapsų elektra tebekibirkščiavo akyse, nors jau buvo nuvažiuota apie dešimt kilometrų, geltona jūra – laukas liko toli už nugaros, tiktai akys niekaip negalėjo pamiršti tos aštrios, akinančios šviesos, o širdis atsikratyti staiga užplūdusio jausmo – skausmingo ilgesio, svaigios laisvės, aštrios savigailos – visko viename. Net oda pašiurpo, kai tas jausmas staiga tapo aiškiu supratimu, kad visą laiką gyvenai ne…
Pamėja, arba Pasakojimas apie kailį. Pora ištraukų
Mano vardas Pamėja. Kol kas aš vienintelė Pamėja visame pasaulyje. Šitą vardą sugalvojo mama ir dėl jo patyriau nemažai vargo…
Nakvynė Berlyne
Bute vėl nutiko tas pats: tik užtrenkus duris, išoriniai įvykiai nutolo. Nusiaviau batus ir suabejojau, ar buvau išėjęs toliau nei iki šiukšlių konteinerio…
Vertimai
Aš esu supuvęs medis. Aš – vienintelis likęs medis. Kadaise ten, kur augu, mūsų buvo daugybė…
