LiteratūraPoezija
Eilės. PIERRE ALFERI
štai ir viskas prozos dėlei nebėra daugiau maldos rytinės tat supeckiota ir tai yra gražu visados retro kaimyno minties neatpažįstamas kvartalas iščiulptas bet šviežias nuo vakar
Eilės. ANNA ACHMATOVA
Kaip laikrodžio gegužė gyvenu tolydžio, Miško paukščiams nepavydžiu. Vis kukuoju prisukta. Bet lemtis šita… Žinai, jos tik priešui linkėti Galėčiau.
Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS
Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos
Eilės. MINDAUGAS NASTARAVIČIUS
vienas „…ir nešu save ant pečių.“ Tomas Vaiseta matai, kokia eilė susidarė, eilė, kurioje tiek stovėta ir laukta, akimis palydint kiekvieną, esantį prieš tave
Fizio(a)loginės improvizacijos
Minties akmuo Išugdėm auksinį vaikį. Kasdien filosofiškai veikė. Ieškojo minties akmens. Surado! Ir kad trenks… – – – –
Eilės. SILVIJA GLODEN
Šokis Voro kojelė blusos sparnelis žiogo akelė leliumai leliumai
Eilės. RAMŪNAS JARAS
šuo prie kelio gaurai vėjyj kad tik jis nesulotų šeimininku tavęs nepaverstų
Eilės. SARA POISSON
Stereo Sala tarsi medžiaga vietoje to, kas liūdna ir linksma. Kosulys ir saulė. Jūra, vėjas ir kosulys. Skirtybės saloje susiglaudusios.
Siuitos
FEDERICO GARCÍA LORCA
Eilės. VALDAS GEDGAUDAS
Joninės Kur saulė virė mėnesėlis kepė kur du gaideliai dvi vištelės kūlė malūnai malė juodus laiko žirnius baltais sparnais šviesiausią metų naktį
