Sugrįžk į Ermitažą   Prašau tave sugrįžk į ermitažą kaip grįžta traukiniai į san fransiską kaip didelis dangus aprėpia mažą taip tavo meilė man grąžina viską grįžk ratais grįžulo erdvėj išgręžus ligi nepadorumo gražią skylę kaip didelis dangus aprėpia mažą taip mano balsas į tave prabyla į ermitažą grįžk tau ekipažą surasiu aš ir bilietą nupirksiu pajusi tu kaip meilė…

Renkuosi gyvenimą   Poeta delle ceneri   akies mirksnis rue de Rivoli   neprireikė sekti paskui iki pat Alžyro   geltonais žiedlapiais plaukuose juodaakis žigolas   pardavė meilę už trisdešimt eurų   talentingai   sutvertas kūnas įstabesnis nei tų papūstžandžių jaunuolių iš patetiškų Caravaggio drobių   qui je suis esi gražesnis nei meno dirbinys   tepaspringsta manieringas Oscaras Wilde’as tenukrenta…

Prašau man suteikti individualią valstybės stipendiją, /

Kurią naudosiu tapydama paveikslus

Mes esam hipiai, hipsteriai ir hipersaitai, /

mes hibernuojam, hakinam ir rašom haiku,