EGLĖ JAKUČIONYTĖ Rūta Brokert. Delnaklevė. Eilėraščiai. K.: savaitraštis „Nemunas“, 2009. 112 p. Knygos, puslapiais lakstančios, tarsi Hitchcocko paukščiai vydavosi dar porą stotelių. Ir taip kiekvieną sykį išėjus iš knygyno ar bibliotekos. Dabar klausyk nesiklausęs – vos skreba dieviškos ištarmės po pernykščiais lapais. Patyliukais (kad neišgirstų bibliotekininkė) dėkoju „Lehman Brothers“ ir visiems kitiems, degsiantiems investuotojų pragare, ir nešuosi 2009-ųjų Rūtą Brokert…

JURGA TUMASONYTĖ Ieva Toleikytė. Garstyčių namas. Apsakymai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 112 p. Ieva Toleikytė į lietuvių literatūros lauką įžengė tempdama paskui save garstyčių spalvos namą. Pirmasis apsakymas taip ir pavadintas – namo garbei, kiti septyni gyvena kaimynystėje. Ir kiekvienas naujas pasakojimas yra tarsi ankstesniųjų tęsinys, šiek tiek primenantis režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“.

VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS Vytautas Martinkus. Žemaičio garlėkys. Istorinis romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 428 p. Ponai prisiekusieji, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad dar kartą atnaujinamas titulinio patarėjo Aleksandro Griškevičiaus teismo procesas. Manau, jums gerai žinoma, kad šis filosofas ir išradėjas, pirmasis lietuvis aviatorius 1864 metų kovo 4-ąją Šiaulių apygardos prisiekusiųjų teisme buvo pripažintas įvykdęs šias nusikalstamas veikas:

GITANA GUGEVIČIŪTĖ Rolandas Rastauskas. Privati teritorija. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 312 p. Nebepamenu, kas rašydamas apie M. K. Čiurlionio organizuotą pirmąją lietuvių dailės parodą paminėjo ir tą parodą aplankiusį bevardį provincijos eilinį, netyčia ten buvusioms amžininko ausims palikusį prisipažinimą, kuris, laisvai verčiant į mūsų dienų šneką, skambėtų maždaug taip: nieko nesuprantu, bet vis tiek jėga (!).

DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS Peter Seewald. Benediktas XVI: portretas iš arti. Iš vokiečių k. vertė Elena Eimaitytė. V.: Katalikų pasaulio leidiniai, 2008. 300 p. Katalikų bažnyčios tradicija stipri savo literatūra apie šventųjų gyvenimus. Viena tokių naujai išleistų knygų yra Peterio Seewaldo „Benediktas XVI: portretas iš arti“. Tiesa, ji kiek skiriasi nuo šio žanro knygų: jos herojus dar gyvas, be to, tai…

EGLĖ JAKUČIONYTĖ Vainius Bakas. Pretekstai. Eilėraščiai. V.: Naujoji Romuva, 2009. 136 p. Nežinia, prie kokių dalykų – malonių ar ne visai – Vainius Bakas priskiria recenzijas. Tikra yra tai, kad pirmoji šio jauno autoriaus poezijos knyga „Pretekstai“ nesileidžia pražiūrima ne tik dėl bravūriškai žavaus pasitikėjimo savo žodžiais (iš viršelio atvarto: „Kol ją vartysite, itin maža tikimybė, kad jums nutiktų kas…

DAIVA VAITKEVIČIENĖ Тацяна Валодзіна. Цела чалавека: слова, міф, рытуал. Мiнск: Тэхналогія, 2009. 424 p. Žmogaus kūno suvokimas – tai erdvės ir laiko lemiama kultūrinė prizmė. Kūniškumo, sveikatos ir ligos interpretacijas sąlygoja kultūriniai modeliai, lemiantys mūsų mąstymo turinį apskritai – atsižvelgiant į kolektyvinius įsitikinimus traktuojamos kūno dalys, kuriamos ligų tipologijos (ligas suvokiant kaip mitines arba fizines būtybes), rengiami ritualiniai gydymo scenarijai…

AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.