LiteratūraKnygos

Žmogus tarp sienų

ANDŽELIKA ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Sigitas Parulskis. Murmanti siena. Romanas. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. 374 p. Sigito Parulskio romanas „Murmanti siena“ sukėlė nemažai diskusijų, ironiškų ir atlaidžių šypsenų. Dauguma lyg ir supranta, kad knyga logiškai sustyguota, kad joje esama ir tam tikro „popso“, „padarymo“, tačiau neabejotinai joje rasime ir giluminį literatūrinį pamatą.

Miunhauzeno atostogos

EMILIJA VISOCKAITĖ Sigitas Parulskis. Vėjas mano akys. Atostogų romanas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 238 p. Po istorinio romano ir eilėraščių rinkinio Sigitas Parulskis nusprendė atsikvėpti ir parašyti detektyvinį nuotykių atostogų romaną. Tačiau, kaip paaiškėja ir knygos pagrindiniam veikėjui, atostogauti taip pat nėra paprasta.

Rėzos atradimas

ASTRIDA PETRAITYTĖ Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 28. Donelaitis ir Rėza vertimų, leidimų ir tyrimų lauke. Sudarė ir parengė Sigitas Narbutas. V.: LLTI, 2009. 349 p. Mūsų mokslininkai humanitarai nesėdi sudėję rankų. Monografijas, kuriose įsikūnija jų triūso vaisiai, skaitytojai galbūt užkliudo akimis knygynuose, bet kažin ar daugelis jų yra bent užfiksavę mokslinių institucijų tęstinių leidinių egzistavimo faktą…

Neatvirukinė egzotika

DALIA ZABIELAITĖ Nathacha Appanah. Paskutinis brolis. Iš prancūzų k. vertė Asta Dumšienė. V.: Tyto alba, 2010. 168 p. Ne prancūzės, bet prancūziškai rašančios Nathachos Appanah „Paskutinis brolis“ yra dar viena knyga, apie kurią kalbant, panašiai kaip apie šiemet lietuviškai išleistas iš Alžyro kilusio Yasminos Khadros „Kabulo kregždes“, svarbūs kiti dalykai, ne tik įprastas meninės vertės kriterijus. Ši knyga pirmiausia įdomi…

Čiurlionis ir Słowackis

Leidykla „Versus aureus“ išleido RADOSŁAWO OKULICZIAUS-KOZARYNO knygą „Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių“ (vertė V. Dekšnys). R. Okuliczius-Kozarynas yra Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorius, pagal išsilavinimą – lenkų literatūros istorikas, o pagal pomėgius – ir meno istorikas bei lituanistas. Su knygos autoriumi kalbasi Tadeuszas Tomaszewskis

Apie seksualinį ir geografinį nomadiškumą

DALIA ZABIELAITĖ Liudmila Ulickaja. Medėja ir jos vaikai. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2010. 256 p. „Tiesa iškraipyta, dorybės nebėr“, – taip choras iš Euripido „Medėjos“ įvertina tai, kas vyksta Korinto mieste ir karaliaus rūmuose V a. pr. Kr. Tiesa iškraipyta, tik kitaip nei tada, dorybės nebėr, tik kitaip nei tada, sako vyresniosios kartos rusų rašytoja Liudmila…

Žydų šimtmetis

YURI SLEZKINE Siekdama paspausti Britaniją ir įsigyti sąjungininką Artimuosiuose Rytuose, Sovietų Sąjunga parėmė atskiros žydų valstybės idėją, tiekė žydų kovotojams ginklus (per Čekoslovakiją) ir tuoj pat pripažino Izraelio nepriklausomybę.

Senosios prabangos likučiai

DALIA ZABIELAITĖ Jacek Dehnel. Lialė. Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė. V.: Kronta, 2010. 390 p. Didžiausią nuostabą keliančių dalykų galima rasti ne tik postmodernioje dabartyje, bet ir praeityje, senelių ir prosenelių gyvenimo istorijose, jų epochoje, apie kurią prirašyta aibė knygų, tačiau kuri dar ir šiandien iki galo neatskleista, stebinanti.

Apie širdies baltumą

DALIA ZABIELAITĖ Andreï Makine. Moteris, kuri laukė. Iš prancūzų k. vertė Lolija Spurgienė. V.: Tyto alba, 2010. 142 p. Kad negimtosios kalbos neįmanoma išmokti taip, jog ja kalbėtum kaip tas, kam ta kalba gimtoji, juolab įstengtum ja kurti meniško stiliaus romanus, atrodo, pamatuota mintis.

Praėjus šimtui metų po mirties Twainas prabyla atvirai

LARRY ROHTER Pašaipus ir ekscentriškas, komiškas ir niurzgus – tokį Marką Twainą tariamės pažįstą iš mokykloje skaitytų „Heklberio Fino“ ir „Tomo Sojerio“. Tačiau nekupiūruotoje autobiografijoje, kurios pirmasis tomas bus išleistas netrukus, praėjus šimtui metų po jo mirties, iškyla visiškai kitoks Twainas, daug labiau politiškai angažuotas ir pasiruošęs suvaidinti pikto pranašo vaidmenį.