LiteratūraKnygos
Drąsa ar imitacija?
Pirmoji pažintis su Tado Zaronskio poezija, kurioje netrūko keiksmažodžių, įvyko skaitant publikaciją „Šiaurės Atėnuose“. Pasirodė, kad už jo tekstų slypi poetinė ugnis, tad su nekantrumu laukiau debiutinės knygos.
Senienos ir naujienos (2)
Spalvingos akvarelės akademiniame leidinyje – neįprasta, bet atrodo gražiai, gundo atsiversti. Bandžiau įsivaizduoti, kaip tuos eilėraščius kadaise perskaitė vokiečiakalbiai – juk knyga skirta jiems.
Naujienos ir senienos
Nesitikėjau, kad skaityti bus taip įdomu, – knygyne niekada neatkreipčiau dėmesio į tokią knygą. Skrituliukas „Nuo 16 metų“ apskritai nepastebimas. Pasirodo, romane veikia platoniški penkiolikmečiai gėjai!
Poetiniai debiutai: žvilgsnis pro mikroskopą ir žaidimas amžinybės šachmatais
Atrodo, jaunajai kūrėjų kartai itin svarbu susitelkti į negatyviąją, tamsiąją tikrovės pusę.
Pabusti iš grybo sapno
Trečiasis Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ tyrinėja savyje pasiklydusios Y kartos laimingo gyvenimo kančias ir nuobodulį pasaulio apokalipsės fone. Prabangiai išleistoje knygoje (viršelio popierius banguoja it marios) rašytoja atidengia antropologinį savo kartos pjūvį ir neria gilyn į tapatybės paieškas.
Anapus vyzdžio
V. Kazielos „Neatsimerk, Viešpatie“ – knyga, kurioje taupiu žodžiu, subtilia raiška, kosmoso ir individo saitų pajautimu autorius trina materijos ir transcendencijos ribą.
Trys knygos
Įdomu, jo pagrindinis veikėjas gan mizantropiškas, bet atrodo išbadėjęs kitų žmonių, siekia jų artumo per lytinius santykius. Šiek tiek selektyvus – nemiega su nevalyvais statybininkais, negeria prasto alkoholio, bjaurisi skurdu.
Būta ir pramanyta
Labiausiai sukrečia ne karo scenos, gatvėje mirštantys kareiviai, bombardavimas, o didelė mamos nemeilė, po kurios bet kokie globėjos švelnumo ir dėmesio ženklai atrodo kaip pasityčiojimas.
Nusišypsoti sau
Pažvelgusi į Aisčio Žekevičiaus antrosios eilėraščių knygos viršelį (dizainerė Birutė Bikelytė), prisiminiau Češyro katino šypseną: juodame fone dar juodesnė šypsena tarsi sufleruoja, kad nereikėtų itin rimtai reaguoti į užklumpančias bėdas, nes visa tai, ką laikome svarbiais dalykais, galbūt neturi jokios lemiamos reikšmės mūsų egzistencijai.
Yaffa Eliach apie Eišiškes, žydų bendruomenę ir savo vaikystę
Ši Yaffos knyga ir jos instaliacija „Gyvybės bokštas“ su 1 600 eišiškiečių nuotraukų Vašingtono Holokausto memorialiniame muziejuje, kaip ir jos pačios biografija, yra tiek neįprasta, kad be jokio pagražinimo tai vadinčiau unikaliu reiškiniu.
