Nujaučiau, kad man teks rašyti prisiminimus apie Ireną Aleksaitę. Todėl jau kuris laikas, jai sergant ir mudviem nebesusitinkant, mačiau ją tarsi iš šalies. Mano galvoje mūsų prieštaringų santykių fone lyg kokia mozaika ėmė dėliotis Irenos portretas. Norėtųsi, kad galėčiau jį papildyti filmuota medžiaga, garso įrašais ir net kintančiomis šviesomis bei muzika, kaip tai daro šiuolaikinis teatras, nes Irena buvo…