MenaiKinas
Istorijos spąstai Christopherio Nolano filme „Diunkerkas“
Epiniai istoriniai kino filmai dažniausiai kalba apie pergales, o Ch. Nolanas pasakoja apie pralaimėjimą ir šio pralaimėjimo juodžiausioje tamsoje paskutinę akimirką užgimstančią viltį.
Šaukštas kraujo rožiniuose putėsiuose
Eiti vidurvasarį į kino premjerą „Forum Cinemas“ ir tikėtis gero kino yra, matyt, tas pats, kas eiti į „Domino“ teatrą, tikintis pamatyti gerą dramą. Bet eini, nes įdomu, už ką šiomis dienomis dalinamos „Palmės šakelės“ – šiuokart Kanuose už geriausią režisūrą apdovanojimas atiteko Sofios Coppolos „Lemtingai pagundai“ („The Beguiled“). Nors filmo pavadinimas nepadarytų gėdos pigių meilės romanų lentynai, matyt, dėl…
Diana, „Tvin Pyksas“ sugrįžo
Po pirmųjų keturių serialo serijų viena yra išties aišku: žiūrovai, tikėjęsi nostalgijos kupino sugrįžimo į saugų senojo Tvin Pykso miestelio pasaulį, bus sutrikę ir nusivylę. Šis „Tvin Pyksas“ – visiškai kitoks, tamsesnis, dar labiau eksperimentinis, dar labiau nesuprantamas.
Vaizduojant auką
Viena iš „Kino pavasario“ programos kuratorių, kino kritikė Santa Lingevičiūtė „Mokinį“ pristatė kaip filmą apie religinį ekstremizmą. Iš tiesų, „Mokinys“ leidžia kalbėti apie dvi prievartos formas: religinį ir ideologinį fundamentalizmą.
Naujų vėjų belaukiant
„Kino pavasario“ atidarymo filmas „Ji“ („Elle“), pasak renginio organizatorės, išrinktas vieningai visos komandos, buvo pristatytas vienos jos narės – ji kaip mokinukams paaiškino, kaip visi turėsią suprasti Verhoeveną, ir su pasidygėjimu palinkėjo skanių spragėsių. Šį kartą šalia jų niekas nevalgė, kitaip nei prieš keletą metų, kai per „Kino pavasarį“, žiūrint kažkokį skandinavų šedevrą, tyliausiu ir subtiliausiu momentu, kai herojus buvo…
„Traukinių žymėjimas 2“: rinkis gyvenimą, rinkis nostalgiją
But when ye come back oot ay Waverley Station eftir being away fir a bit, ye think: Hi, this isnae bad.
Egzistencinių klausimų kinas
Berlyno kino festivalis, kasmet vis sunkiau pritraukiantis didžiuosius vardus, vis įdomesnis darosi ne dėl didelių premjerų, bet dėl mažesnių eksperimentinių filmų. Programose „Panorama“ ir „Forumas“, į kurias surinkti būtent tokie filmai, visuomet daug juokingų nepavykusių projektų ir pretenzingų bandymų reformuoti kiną kaip mediją, bet taip pat galima rasti talentingų kūrėjų darbų. Čia neturiu tikslo apžvelgti vienam žmogui neaprėpiamą medžiagą, bet…
Odė menininkams ir autobusų vairuotojams
„Tai tik žodžiai“, – apie savo poeziją sako autobuso vairuotojas Patersonas (akt. Adam Driver), gyvenantis Patersono mieste. Su tokia nuomone nesinori sutikti, bet griežtai prieštarauti irgi būtų sunku. Patersono užrašų knygutė iš tikrųjų tėra pripildyta žodžių – tokių, kurių jis nenori išleisti, tokių, kurie platesniam pasauliui neturi jokios įtakos. Bet juose, kaip ir bet kokioje vykusioje poezijoje, slypi gerokai daugiau…
Dalys, tarnaujančios visumai, ir visuma, veikianti dalis
Apibūdinti pirmąjį pilnametražį Linos Lužytės filmą galima jos debiuto pavadinimu – „Jau puiku, tik dar šiek tiek“. Na, „puiku“ sakyti gal būtų per drąsu, bet „Amžinai kartu“ yra įdomesnis, relevantiškesnis ir gyvesnis negu visos 2016-ųjų antrosios pusės lietuvių kino premjeros (išskyrus nebent Giedrės Žickytės „Aš čia tik svečias“). Daktarė (akt. Gabija Jaraminaitė) su vyru kaskadininku (akt. Dainius Gavenonis) augina dukrą…
Koučingas
Į spektaklio „Pirmapradis“ premjerą Nacionaliniame dramos teatre labai norėjau, nes apie Karolinos Žernytės teatrą esu girdėjusi, tačiau dar niekada jame nebuvau. Pranešimas spaudai skelbė, kad spektaklis sukurtas pagal šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo biografiją ir idėjas. O, pagalvojau, tai bent – turbūt pasidomėjo angliškais ir vokiškais šaltiniais, čia ne juokas. Suvokiau, kad einu į koučingui artimą scenos…
