MenaiKinas
Ar pastišas yra toxic?
Žiūrėdama režisierės Saulės Bliuvaitės „Akiplėšą“, klausiau savęs – kam skirtas šis filmas? Man, dabar auginančiai panašaus amžiaus dukrą, ar mano dukrai? Nors filmo dar nematė, mano keturiolikmetė turbūt nebesuprastų tiek seksualizuotos to meto merginų būties ir tikslų – jau vien todėl, kad dabartinėms trylikametėms modelių pasaulis ne toks aktualus ir tėra tik viena veikla iš daugelio.
Gyvūnijos pamoka
Kitoks ir latvių animacinis pasakojimas „Potvynis“, kurį vis dėlto gal reikėjo versti „Srautas“ ar „Srovė“. Filmo visavaldis autorius Gintis Zilbalodis, ką tik iššokęs ant „Oskarų“ scenos atsiimti apdovanojimo, savo personažų bendrabūvio stoką užpildo sunkiai išgaunamu ir lengvai prarandamu dvasingumu.
Trys moterys ir lavonas
Prancūzų aktorės ir kino režisierės Noémie Merlant filme „Balkonetės“ draugės Marselio gatve eina pusnuogės – tai jų atsakas į prievartą ir mačizmą. Ar įmanoma apie seksualinės prievartos aukų traumą papasakoti su humoru? Ar prisimenate atvejį, kai režisierė prieš kameras parodė savo vaginą mums, žiūrovams? Ar prisimenate save, moterį, einančią gatve nuogomis krūtimis?
Aštuonios atvirutės iš „Kino pavasario“
Peržiūrėti keliolika „Kino pavasario“ filmų pradeda jungtis į vieną. Daug magiškojo realizmo („Žokėjus“, „Queer“), gražių gamtos vaizdų („Pabėgimas“, „Paukščių giesmės“) ar neramaus lakstymo mieste („Suleimano istorija“, „Pabėgimas“). Šiame vaizdų sūkury pradeda ryškėti stabilios ir nesikeičiančios reklamos, rodomos prieš seansus.
Pati gražiausia, išsvajotoji mergina
Išties: „Partenopė“ – dar viena odė miestui ir jaunystei, o pagrindinė veikėja, nežemiško grožio Partenopė, grandioziškame Sorrentino vaizdų ir simbolių pasaulyje tėra idėja. Visgi idėjai suteikiant kūną tenka susidurti su reprezentacijos neišvengiamybe – o čia filmas paslysta ant estetiškai nugludintų Neapolio pakrančių uolų.
Meilė „Scanoramoje“
Liūdnokas nespalvotas olandų režisieriaus Peterio Hoogendoorno filmas „Pasenusi žuvis“ atliepė tokią pat pirmos „Scanoramos“ dienos atmosferą – potamsė antro aukšto fojė su pasieniais išdėliotais sėdmaišiais šventine nuotaika nespinduliavo; daugelis pasigedo ir nuo kino festivalio atmosferos neatsiejamų kavos pardavimo salelių. Bet į „Scanoramą“ einama žiūrėti gerų filmų, o jų šiųmetiniame festivalyje tikrai buvo. „Skūpiais“ dialogais ir tylos pauzėmis tragikomedijoje „Pasenusi…
Įsivaizduojamybė su DI
Maloniu šių metų „Scanoramos“ atradimu tapo „Gailestingumas“ (rež. Alain Guiraudie, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, 2024): homoerotinė komedija ir drama. Žodis „nuaras“ festivalio aprašymuose ir recenzijose buvo pavartotas bent kelis kartus (regis, ir apie „Merginą su adata“): suabejojau, ar tik jis dabar nereiškia tiesiog madingo žodelyčio, kaišiojamo visur. Veiksmas prasideda laidotuvėmis, vėliau motyvas kartojamas – bent du kartus užkasama žudiko Žeremio įtūžio…
Žudyti negalima pasigailėti
2022 m. iraniečių režisierius Ali Abbasi sukūrė filmą „Šventasis voras“ (Holy Spider), paremtą tikra istorija. 2001 m. Irane buvo sulaikytas statybininkas Saeedas Hanaei. Niekuo iš kitų neišsiskiriantis vyras per metus nužudė 16 prostitučių. Iki tol Mašhado dienraščiuose pasirodžiusios istorijos apie Vorą Žudiką kėlė baimę miesto gyventojams.
Vidutinybių kultai
…naujausi dokumentiniai serialai „Meilė laimėjo: deivės motinos kultas“ (Love Has Won: The Cult of Mother God) ir „Ištrūkstant iš liepsnos dvynių kulto“ (Escaping Twin Flames) parodo, kad pavojingos kontroliuojančios grupuotės ir joms vadovaujantys šarlatanai verbuodami naujas aukas vis sėkmingiau pasitelkia informacines technologijas…
Pasiklydę laiko labirinte
Jau „Pietų parkas“ parodijavo „Disney“ multivisatų fetišą kaip tingaus scenarijų rašymo ir idėjų bado derinį, tačiau šios populiariosios kultūros popuri krūvelėje blizga vienas net išrankiausių žiūrovų dėmesio vertas grynuolis – kritikų ypač gerai įvertintas serialas „Lokis“ (2021–2023)…
