SKIRMANTĖ SAKALAUSKAITĖ

 

Liminalumas neišėjo į jokią būklę

patvino upe iš kurios gėriau karavanui sustojus

sausai prėskomis suskilusiomis lūpomis

tarpinė būtis buvo sukurta parklupus prie kojų

maldomis geresniam pasauliui

 

aš plaukiau srove pasispirdama kojom

kurios neklausė jos buvo ištinę

pritvinkę be perstojo kamuojančių ritmų

sąryšingai ir struktūriškai gąsdinančių

mano rankos buvo plonos lyg kaulai

(mirusio dėdės vizija)

tie veidai be rūpesčio iš viso be nieko

(egzistencijos baimė nuvedusi prie mirties temų)

tarsi nebūtis kurtų prieglobstį

 

aš panirau giliai kur buvo ledinė gelmė

ten buvo tamsa ten buvo krikštas

spiegiančio kūdikio balsu mane lankė nostalgija

(vardan dievo tėvo)

tu nuolatos kartojai schematiškai lyg tai būtų doktrina

daugiakampė ir aštri

(susėmiau ją kiaurom saujom)

tirštas debesis virš degančio fabriko

vaidenos man vizijose kurios buvo tyrai blyškios

nors kiek išblukę ir gležnos

 

tu griuvai sau po kojom

tik viena dykuma skyrė tikėjimo šviesą

ir mirtinai šaltą upę –

vienintelį išsigelbėjimą ištroškusiam pakeleiviui

 

tuomet aš buvau miškas viename mažame Žirmūnų kambario sapne

rytinis prabudimas kas rytą įkvėpė persikūnyti

iš lėtai vystančio kūno

tvirtai žievei apaugus galėjau nebejausti troškulio

fotosintetinti deguonį pati sau

 

tik šviesa kvietė tolti nuo upės

kai nebeliko troškulio tuomet nebeliko ir kūno

jį suvalgė 1 500 žodžių

be melodijos be sakinių palaidi ir troškūs

be ritme ištirpusių smilčių

 

 

Ritualai

 

iš tyloj apmirusių masių –

trys formos

 

bekvapės ir šaltos

lygiakraščiais dygliais

 

trys kreivos meandros

kišenėj sulipintos cukrum ir dulkėm

ir pasimetę nedidukai vaikai

 

rankos kaip motinos –

nušiurusiai glotnios

(trys sentimentai stabai)

 

mašinos variklis klaikiai garsus

ir ratai visi keturi

 

vienu daugiau nei trys dienos

išartos purvinose vėžėse

permainingų orų

 

dėžės be formos

pilnos temstančio oro

 

trys sekos kopijų

identiškai tuščių vakarų

 

ryškiai baltos iliuzijos

apie skausmą

 

platumo pro papildomą akį –

tiek purvo pritvinkę

subėgo į ugnį

 

(pasėjau salotas saujom

pribėriau ryškiai per daug

bet ji sakė, kad trūko)

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.