Velykų sveikinimas
●
sugrįžęs namo supratau kiek čia sklaido
mano kalbų su tėvais kai jie ne namie
kiek bandymų ginčytis pamiršti – aš vaikas
núostabų kai jie grįždavo ir tai buvo ne jie
kiek nusivylimų jų gyvenimais
kurie dabar mane perauga
visi jų nusivylimai mano ausyse
ant virdulio lėkščių paklodžių
jiems grįžus jie ne jie
aš ne aš mes ne žmonės
tik erdvės erdvėje
Stiklinė
Šlapia šviesa sudūžta tau aky
ir šukė sminga į trachėją,
bet išsitiesus gumbą nuryji.
Neskyrė narvo, nervą tau išnėrė.
Stiklu apgaubtą navą – šį ledyną,
maldų kokoną, tylą pamilai.
Tave kaip bitės spinduliai apspinta,
ledinės tavo akys kaip sakai.
Vokai viens kitą trina. Gelia, nors
kitam tai visad vengsi rodyt.
Grotuotos akys neįkalintos –
ten dūzgiantys plasnoja žodžiai.
Aš negaliu, nemoku paguost.
Du gręžias luitai – nerias vanduo –
tiek teka po gatvėm vandens link stiklinės –
ir tavo spindulių sukrinta bitės.
Kambarys
prisirpę lempučių plūdurai
duslia šviesa išsprogsta
(ji paskęsta tavyje)
apakęs atsimerkia veidrodis
leisdamas suprasti
kad manęs čia nebėra
tu jo rainelė
sudužusios išlygintos bangos
švelniai glostau vandenį
(tave)
ir jis nesukrunta
Pabudimas
žinai, niekada tavęs nesapnavau,
o dabar susitraukei į kelias
nervų ląsteles, o jos
į silpną elektros srovę,
kad pamatyčiau dar kartą
prašau, neišeik
naktis sapnuoja, žvaigždės –
jos nervinių ląstelių branduoliai,
pabudęs pabėgi iš sapno,
todėl manęs neturėtų būti
o tu turėtum būt labiau
Velykų sveikinimas
kažkurios Velykos. sėdžiu ant lovos, mama koridoriuje plauna grindis.
atsiveria durys –
paskambino iš ligoninės, mirė senelis –
durys užsiveria.
norėtųsi pridurti, jog po ilgos kovos su liga, bet mačiau tik paliaubas.
pamenu, gavau sveikinimą su Velykomis,
atsakiau, jog, tikiuosi, jos džiaugsmingos kaip mūsų.
negaliu pasakyti, kodėl melavau.
vėliau dar pasakiau, kad atsakiau prieš mamai užeinant į kambarį.
dar vienas melas.
tada dažnai melavau.
besiliejančios drėgmės garsas – – – –
šlapias šluotos gauras tirpsta grindyse.
senelis buvo šauktinis.
mama toliau šlavė grindis, sėdėjau ant lovos pusiau atsigulęs,
margučių tais metais nedažėme,
skruostų neraižėme.
vanduo tik šluotai sugerti.
