Ruduo šalia uždaryto teniso korto
To
I.
Griovėm uošvių kluoną suklypusį,
Vėjo nutrauktu stogu. Ištvėręs
Virš šimto metų kiurksojo dabar
Tik iš įpročio. Ir templių. Jas sunkiausia
Buvo ardyti, nes uošvis, palaidotas
Prieš porą savaičių, veržė ilgam
Lėto erdvės sprogimo verčiamas sienas.
II.
Gražiai žmonės rąstus suleido, suglaudė
Skruostu į skruostą mediniame tango,
Vinis lyg pabaigą taupydami. Matyt,
Sunku buvo šitaip statyti – užtat
Lengva ardyti*, po to pjauti su varna
Ir paskiausiai kapoti lyg žiežirbą
Iš mirusių rąstų išmušant kvapą
Sakų – jo senovinį, sienojinį „dabar“.
III.
Nugriauta, supjauta, suskaldyta. Dega.
Buvo ir nėra dabar.
Tiek daug erdvės atsivėrė. Tiek
Vėjo. Tiek nebuvimo. Tiek
To
* Nežinia, kas ir kada sunešė, bet va –
Atlupus lentos lūpą gilės ir slyvų kauliukai
Rąstų pagurkliais pabyra.
Prie Valakampių tilto
Šešėliai kelkraščio pienių
Ant asfalto tokie aštrūs
Ir raiškūs – net gurgžda.
Jei iškirptum juos, o tada
Dailiai suklijuotum atgal –
Nebūt didesnio meno.
Nėra.
Vartai
I.
94-ųjų pasaulio futbolo čempionatas vyko
pas mus sode Pugainiuose prastam signalui
nespalvotam ekrane dygsniuojant tribūnų ošimą lėtai
pildėsi mudviejų su broliu braižytos grupių lentelės
ir iš puolėjų sudaryti panteonai
II.
čempionatas prieš tarp po rungtynių dunksėjo
spardomu kamuoliu į vartus stadione tinklinę
sodus atribojančią tvorą tarp Neries ir mūsų
vaizduotės
ir kartais pavykdavo – netaiklus
tikslus spyris anapus tvoros – upėn išblokšdavo kamuolį
perspyrę patys save turėjome vytis jį perimtą Neries
vingiais driblinguojamą
III.
užtrukdavom šitoj gynyboj nuo upės atakos
į nebūtį šakalių padkatais jai iš po kojų
sausumon išmušinėdami kamuolį ir grįžę
erdvės bei laiko sklidini tęsėm
vaizduotės išbandymus šiapus
ekrano ir vielinės tvoros
IV.
ne visada tesėjom iššūkius ir apėjusi
mūsų catenaccio bei parankinėmis priemonėmis
daromas taktines pražangas atsitvėrusi kamuolį
upė veržėsi tolin – tolin link finalo žiočių
V.
štai – vėl liepa tik po 30 metų su
savo ir brolio vaikais pakrantėj
Graikijos sėdžiu dabar – ar
atpažinčiau ar atlaikyčiau jei
per banguojančią jūros tribūną atgal
į žaidimą kamuolį grąžintų – ar
rasčiau ko nepametęs ko tąsyk
taip ir nepavyko suprast bei pagaut
kaip kad vartai nesugebėjo pagaut
svarbiausio Baggio smūgio
Kintsugi
Betonines šaligatvio plyteles
Suskilusias žaliom
Siūlėm sulydo samanos auksu.
Daug gražiau, negu buvo,
Dabar. Dabar
gražiau, negu bus gražu.
Įsikraustymas į gyventą butą
užleistą balkoną perėmė perintys balandžiai, voke
ant palangės pertrū-
kusi plotkelė „Gloria in excels-
is Deo“ nuo beveik nebuvusių Kūčių, toliau
akinių dėklas – ten trys dantų plokštelės,
viena paskui kitą pilnėjančios kalantis
mirties dantims. taip viskas ir išbėga:
per įtrūkius, akiduobes, šverples.
naudoti, pildyti, saugoti, atidėti nesutemusiai
juodai dienai, gyventi, liesti daiktai-daikteliai-šūdeliai:
pora žilų plaukų šukose, grybukų keptuvė, širdies
lašai vaistų stirtoj, stikliniai eglutės žaislai, ranka
rašytų receptų rinkinys, žalvarinė indiška vazelė,
šaukštai ir lėkštės, dėžutės ir siūlai nerišlūs,
žvakės, uogienės, stiklainiai tušti, degtukai, kamšteliai ir t. t., ir pan., ir
mano akiplėšiška gyvybė,
pilna mirtingumo.
mano akiplėšiška gyvybė,
atsisakanti visa tai paveldėti.
mano akiplėšiška gyvybė, kuri
visa tai išmes ir užmirš.
auganti, valiojanti
neatsiminti – kabintis.
užmarštis – pirminė nuodėmė,
gyvenimą atverianti: pasitinkanti,
lydinti, pašluojanti po.
ir tada – tik įstrižas šviesos dūris
pro lango (jį irgi pakeisiu) šonkaulius –
jame dulkės sunkiasi ir sėda
ugnies dulksna. dega.
Ruduo šalia uždaryto teniso korto
paklydusį teniso kamuoliuką lėtai
kapoja klevų ir liepų lapų raketės
tai bent ilga partija
