Poezijos skaitymai
Po Mišių
Vakare po Mišių,
kupinų kančios,
prislėgtas palieku skliautus,
po kuriais
kaba nuogas ir kruvinas
Prikaltasis.
Ir nušvintu:
kitapus Jeruzalės gatvės –
hipis,
panėšintis į pagyvenusį
žydų Pranašą,
dalija žemuoges…
Ąžuolaičių sodyba
Taip liūdna: galėčiau numirti
ąžuolyne senelio,
kuriame buvau pradėtas
iš minties ir žodžio…
Tačiau kadai
mišką iškirto, o žemė parduota –
kol kas gyvensiu
dėl neišblėstančio vaizdo:
saulėtą rytą
grįžta iš ganyklos
netikroji močiutė – ukrainietė,
pareina su ką tik pamelžto
pieno kibiru
ir siūlo: paragauk, vaikeli.
Ačiū, sakau, pats skanumas –
po šešių dešimtmečių:
gurkšniai keli
ramina šunį, kaukiantį galvoje…
Babytė į pabaigą neina
1
Ak, linksma šventė –
mirties metinės
senoje vienkiemio gryčioje,
kai žydinti pieva šoka
su mėlynu dangumi.
Užstalėj žilos galvos
ir jauni ilgaplaukiai –
gėlių vaikų gyvavimo laikas.
Nukirptas mokykliniu stiliumi,
stoviu prie slenksčio –
dar anksti įsiterpti…
2
Maldos ir giesmės
iš šimtametės kantičkos
už brangią babytę,
sulaukusią amžiaus garbingo.
Dzingsėjimas stalo įrankių,
skaidriosios kliuksėjimas,
didėjantis klegesys,
šlageriai iš radijo
estradinio repertuaro.
Puiki tai proga džiaugtis
gyvenimu amžinuoju.
3
Babytė taip pat smagi
sėdi prie stalo –
nedidukė, smulkaus veidelio,
pasipuošusi balta skara
ir juoda suknia iki kulkšnių.
Linguoja kartu su visais –
svečiais ir namiškiais.
Beje, tie visi ir patys
jau paminėti.
Daugelio jų apkabinti laiku
taip ir nespėjau…
4
Ji prašo anūkės vyro,
dainuojančio su iškelta čierka:
„Įpilk ir man lašelį.
Prieš smertį
nei valgiau, nei gėriau –
gerklė užako…“
Tas šliūkšteli per kraštus –
negaila velionės sveikatai.
Bedante burna
pasigardžiuodama ji užkanda
tirpstančiais lašiniais…
5
Prosenelė mane vadino
išdykusiu pramicoriumi.
Neklausiau jos pamokymų.
Parodęs špygą, palindau po lova.
Ji čiupo muštuką musėms,
pamosikavo nemačiomis
ir kliudė paakį.
Pasiskundžiau – ją barė
mano močiutė ir motina:
„Akį galėjai vaikui išmušti!“
Atleisk, babyte…
6
Pavakary pro atvirą langą
liejasi į laukus
plačiai plėšiama talaluška
„Oi, Zuzana, širdis mano…“
Atskamba ir romansas
„Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus,
nepaliki žilvičių vienų…“
Timpteliu lūpą –
papteli uoga balto serbento.
Kad ir kaip būtų gaila,
balius eina į pabaigą.
7
O babytė į pabaigą neina.
Pėdina tvartuko link
lesinti kalakutų.
Ir po mirties nevalia sėdėti
rankų kryžmai sudėjus.
Ji verps rateliu,
plėšys plunksnas pagalvei,
kol pravirks naujagimė,
jeigu Dievulis duos,
toje pačioje
devynių duonų ūlyčioje…
Daivos Kairevičiūtės nuotrauka
Aritmija
„Jūsų širdis blokuoja“, –
perspėja kardiologė.
„Ką ji norėtų pašalinti
iš bičiulių sąrašo?“
„Nesuprasite terminologijos,
sunkus paciente…“
Nebūtina man suprasti –
nuolat jaučiu
neritmiškus signalus:
ji atsisako beširdžių,
įrėžusių neišgydomą randą.
Naivuolė: beširdžiai
neturi skausmo receptorių,
tuščios yra jų krūtinės.
Geriau ji skintų
Asklepijo vaistą – širdažoles
ir dovanotų jiems…
Deja, ji myli, bet mena,
kas buvo pikta,
atleidžia, tačiau nepaleidžia
ir vos susitaikiusi
vėl permuša pati save.
Poezijos skaitymai
Man skaitant eiles klausuomenei,
retkarčiais pasitaiko
antgamtinių eterio trikdžių.
Klykė nenuraminamas kūdikis,
ne savo noru patekęs
į šiapusinę tikrovę.
Moteris, kamuojama psichikos negalios,
raudojo ir šaukėsi dvasių.
Repetavo roko grupė –
ypač permušti žodį stengėsi būgnas.
Praplaukiantys baidarių irkluotojai
plūdosi daugiaaukščiais.
Be paliovos ambrijo šuo,
nes balsas vargšelio nėjo į dangų.
Motina vis nutraukdavo,
klausdama ko nors nesusijusio
su poezija. Pavyzdžiui,
ar nešioju jos numegztas kojines?
Išsiblaškius kurorto ponia
nutildė scenoje, ūmai prisiminusi,
jog nepristatė visų dalyvių.
Bet kad klebonas šitaip darytų
(žinoma, nevalingai),
Dieve šventas, nesitikėjau:
kosėjo, čiaudėjo, šnirpštė,
galiausiai nebeištvėrė ir išlėkė į lankas.
Alergija jam nuo mano tekstų,
gal ir virusas –
esu agnostikas, abejojantis dogmomis.
Kunigui bepigu –
per Mišias kiekvieną sekmadienį
pasikalba su Aukščiausiuoju
Intelektu akis į akį.
O štai poetas turėtų būti
netikintis Tomas,
kad Viešpats į taurę įpiltų vyno.
Tada prabilus
net uodas nustoja zyzti…
