LiteratūraProza
Nervingi žmonės
Nutikimai gatvėse ir kitur REGIMANTAS TAMOŠAITIS Prisimenu, kaip Gedimino prospekte išėjau iš kavinės, kur prie kavos puodelio mąsčiau apie visokius prakilnius dalykus ir buvau lyriškai nusiteikęs. Ant kavinės laiptų pasižvalgiau į besiniaukiantį dangų, rankoje laikydamas neišskleistą skėtį. Spaudžiau jį prie krūtinės, kad nekliudyčiau praeivių.
Madlena ir aš
DAINA OPOLSKAITĖ Garbės žodis, viskas buvo labai pažįstama. Tą moterį jau buvau tikrai kažkur mačiusi. Jos švelnius veido bruožus, plonus šilkinius antakius ir perregimą dramblio kaulo spalvos odą, kuriai suvienodinti ji ieškodavo šviesiausio kreminės pudros atspalvio.
Atsisveikinimas
AISTĖ KISARAUSKAITĖ Žinai, gal kvailai, bet esu įsitikinusi – tokius dalykus galima nujausti iš anksto. Visuomet yra laiko jiems pasiruošti. Tai ilgas procesas, labai blogai, kai jis ateina po išsiskyrimo. Mėgstu stebėti kokią puoselėtą savo dalį, dingstančią tolumoje. Kaip užšalusioje Neryje – iš pradžių pamatai nedidelį juodą brūkšnelį. Po kiek laiko jis jau virsta plyšiu, kol atitrūksta didžiulis gabalas ir…
Marko kelionių kaleidoskopas
PETRAS RAKŠTIKAS Kas rytą vis kitaip Ieva sugundo Adomą, aprašo detales naujame Kamasutros puslapyje, nupiešia naują paveikslėlį ir, bėgdama nuo vakaro tvano, skuba su Nojaus komanda į laivą, kuriame prieš vakaro žinias galanda snapą, nagus, kedenasi plunksnas visiems gerai žinoma žurnalistė varna. Viršuje – žvaigždžių vynuogynas. Apačioje – tamsa apsigobusi žemė begalės sapnų akimis žiūri aukštyn.
Žiema ne apie krosnį grumdytis
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Grįždamas iš mokyklos išpūčiau akis – pieva okupuota mažių! Skaromis aptutuluotus burbulius rogutėmis važinėjo augesnieji, švilpė slidėmis nuo Riaukos kalnelio pusvaikiai, o kas neturėjo nieko, vinutėm pakaltom tupelėm braižė sidabrinį ledą. Griovys, prieš kelias savaites dar plūdęs vandeniu, nurimo, o vis dar burbuliuojančią žemės įsčių jėgą kišo po nesibaigiančiu pievos ledu.
Leidimo raštelis
CARON A. LEVIS Pernai vasarą Vilniuje buvo surengti kanadiečių ir amerikiečių išvažiuojamieji kūrybinio rašymo kursai „Vasaros literatūrinis seminaras“ (Summer Literary Seminar). Seminaro dalyvių literatūrinį konkursą laimėjo Caron A. Levis. Autorė dėsto meną Niujorko mokyklose, rašo pjeses. Čia publikuojame konkurse laimėjusį apsakymą.
Bėgiais
JURGA ŽĄSINAITĖ Aštrios rodyklės bakstelėjo be penkių septynias. Per greit. Gal prieglaudos senasis laikrodis iš nykulio skubėt pradėjo, o gal kas tyčia jo slaikias kojeles į priekį permetė? Tik kas? Juk skaičiams, kaip ir bevertei prieglaudos žmogėkų būčiai, visi čia abejingi. Kaip sakaliojo vienas ūkininkas: „Geltono šlajaus išperos nelyginant pirktinis pienas – iš jo pats velnias neišrūgs.“
Šis tas apie Joną Žiežirbą
POVILAS ŠKLĖRIUS Norint išsiaiškinti, kaip Kovo 11-ąją praleido Jonas Žiežirba, pirmiausia reikia šį tą papasakoti apie jį patį, paaiškinti, kas jis toks, ką veikia, kaip ir kuo gyvena. Visų pirma, mūsų dėmesį patraukia jo pavardė. Žiežirba. Kodėl Žiežirba?
Ruduo atneš, žiema iškęs, pavasaris išneš
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Pamatęs sode besidraikančius raganos plaukus, pasišoviau pamatyti žiežulą. Šventai tikėjau išvysti senę, apmuturiavusią šaliku stagarais nuėjusį smakrą, persimetusią odinį maišą nedorėliams sugrūsti. Tariausi esąs gerutis, bet ką gali žinoti su tom vydragom. Apsirikusi nusigabens miško trobelėn, kur geležiniame garde čirškinti atpenimi pypliai.
Iš sodo bendrijos nario užrašų
STASYS JUREVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 15 Taip baigiasi tėvų era, prasideda vaikų vaikelių, parazitų parazitėlių metai. Iki šiol buvome susidūrę su kaimynais, kurie dar bandė būti lyg ir žmonėmis arba bent jais dėtis. Tačiau atėjo nauja karta, dažnai neišsaugojusi jokio žmogaus dvasios pavidalo. Tai maždaug keturiasdešimtmečiai, ne kartą sėdėję kalėjimuose ir kitokius gyvenimo universitetus baigę.
