LiteratūraPoezija
Žinia
Amžinasties orakulai pranašauja lietingą pavasarį,
Šimtmečių aidingi rūpesčiai atsigrįžta iš nematomybės.
Mūsų laikas įamžina mūsų nirtulingas būties giesmes,
Kai prieslenkstyje subręsta netikėtų išsipildymų sėklos.
Miražiškais spinduliais nusišviečia diengalių aistros,
O ešafotas vis tebelaukia didžiojo frankų karaliaus.
Eilės
Pralake žirgas.
Ar nepamiršai manį?
Tirpsta sniegas.
Iš „Carmina Burana“
Lyg mėnulis
Apskritulis
Laimė mainos nuolatos;
Tai pakyla,
Tai sudyla,
Bet gyvent ramiai neduos!
Eilės
o daugiau nieko
ir nebus
tiktai žievė
banano
ant perono grindinio
kaip vystyklai
nuo šalčio susitraukusiai
jaunystei
Iš „Cherubiniškojo piligrimo“
Kas Dievas esti? Nežinia – Jis nei šviesa,
Nei vienis ar dvasia, dievybė ar tiesa,
Nei gėris, nei valia, nei meilė, nei galybė,
Nei daiktas ar nedaiktas, protas ar esybė:
Jis tai, ko tu ar aš, kaip ir visi kiti,
Nesužinojo net rymoję nebūty.
ctrl+V / ctrl+C
nusipirkau vyno
nusipirkau vyno kopiją
copy/paste vyno
iš taurės į taurę
copy/paste kopijos
iš anapus iš šiapus
Eilės
Palaikai užpustyti kekšių lopšinėmis
Paakiai užtaisyti rūgščiomis uogomis
Įsikalbėtos ir nesukalbamos baimės
Koks didis dievas žiūri iš cinkuoto puodelio dugno –
Spjaunu į akį ir abu raibuliuojam
Šiuolaikinė amerikiečių poezija
Aš visuomet esu šioks toks karalius. Paniekintas ar žymus,
naujai karūnuotas ar ką tik nukirsdintas. Pavėsingos žolės
ir nešvarių paklodžių karalius.
