LiteratūraPoezija
Už Pasvalio, už Pasvalio…
Laimingi žmonės ėjo
Pro tylinčius namus,
Ir pūtė šiltas vėjas
Į mus, į mus, į mus.
Eilės
Kalba turėjo gauti
Nobelio taikos premiją
Kiek karingų
Nesusipratimų
Buvo išvengta
Primityviai stebuklingu būdu –
Susikalbėjus
Eilės
aš esu žuvis kuri plauko
šaltuose vandenyse
nusileidus
saulei
Eilės
važiavo į vokietiją mokytis dizaino,
o dabar turi pornoindustrinį vardą.
ji į mokyklą atsinešdavo kakavos.
juokdamasi atlošdavo galvą.
augino žiurkėną.
Eilės
daugiau nepriimsiu smulkmės,
nes išmesti jų neįmanoma –
visų tų ranka prirašytų lapelių,
pasėtų lentynose, augančių stalčiuose,
užversti sąsiuviniai kaip slaptieji
archyvai, niekieno neprižiūrimi,
tavo neapdairumas įkvepia mane
Eilės
Šviesos pasimato,
Skliautas iškorėja,
Skaisčiasielis ratas
Kosmosą apsėja.
Skliautas iškorėja,
Skaisčiasielis ratas
Kosmosą apsėja.
Dienos – nugenėjamos,
Naktys – tos nuraškomos,
Surenkam, kas spėjama,
Menama ir blaškoma.
Naktys – tos nuraškomos,
Surenkam, kas spėjama,
Menama ir blaškoma.
Eilės
Kokie mes nuotraukoje dar jauni
dar cigaretės rūksta vėjo rankose
dar tik gyventi regis ateini
dar bohema paūžaut šauniai renkasi
plaukai merginų dar anų spalvų
ir stalas dar nukrautas vyno buteliais
kad ligi pačio ryto tęstųs déjà vu
priartinęs atidavimą budeliui
Eilės
Didžiajai saulei leidžiantis atsiranda daug saulių
Daug norų degti sudegti
Iš džiaugsmo apimti visą pasaulį
Nužengti į naktį
Eilės
mano smegenyse sukaupta visa šita informacija
kūrybinių atliekų sąvartynas
apgavusių smulkmenų sandėliai, skambios talpyklos
Eilės
Pilies gatvės korių vėrinys
Žvelgiant iš viršaus,
Akmenys cerkvės skverelyje
Ir bijūnai, be proto pražydę,
Tokia užmūryta dabartis
Plūstant turistams,
Istorijos tirščiams seklėjant…
