LiteratūraPoezija
Eilės
Jeigu tavo eilės nieko neprimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės pačios save atsimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės nieko neprimena
Ir pačios save atsimena
Nieko neatėmus, daryk taip
Klep klep
Eilės
GIMIAU
viena iš dviejų 40 °C šaltyje
po tirštu sniego apklotu
po šiaudiniu stogu
Eilės
ir akis regės
visatos
virškinamąjį traktą
mano akys jums parodys
kur toji jungtis
tarp meilės ir bado
jei tik mokėsite jomis pasinaudoti
Eilės
Jis plukdė karoliukus čiabuviams paveiksluose
Ant jo kaklo laumžirgių vainikas tiksliai žinau
Aplink jį nebuvo aborigenų svaidančių bumerangus
Vos vienas kitas ekvilibristas gobšuolių oportunistų įgula
Kai kartu mes
Žengiu pavasario langu
Tarp dvejų šilų
Tave
Apkabinusiu
Eilės
pro bažnyčios kiemo tvoros plyšį
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė
Eilės
Į dienos pabaigą, surinkęs numerį,
vyriausiasis kaip koks gruzinas
už bendro stalo imdavo eiliuot
ir skelbdavo išradingiausius tostus
už moteris, kurios anais laikais
kažkaip išvengdavo gertynių.
Eilės
prisikėlimo agonija
varlės šokuojančios naktį
per asfaltuotą kelią
mirkčiojantys
automobilio žibintai
Eilės
išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę
Sankirtan
Yra tokia
daugiabučių laiptinių trauka – – –
įeini, paspaudi skambutį: