Literatūra
Filosofija ir fotosofija
AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Žemaitiškos gertynės Trys labai rimti žemaičiai Antakalny, netoli mano namų, gėrė baltą. Du kalbininkai ir vienas rašytojas. Tvarka buvo įprasta – stato iš eilės! Atėjo R. eilė. Kalbininkas ir sako: – Parnešk vyną!
Eilės. STASYS STACEVIČIUS
Prakeiktos tos bangos! – negarsiai sušunka visai nepažįstama, godžiom akim, įspūdingom krūtim atsigręžus į jūrą. Jos veidas mįslingas, o visas jos kūnas nelyg ant ribos – liepsnot ar jau gesintis?
Savilaidos malonumai
DARIUS POCEVIČIUS Knygos šiandieninėje Lietuvoje leidžiamos laikantis gana paprastų taisyklių. Autorius nuolat kalba apie dieviškąją kūrybos prigimtį, tačiau stengiasi sukurti velniškai paklausų produktą. Leidėjas be perstojo kalba apie aukštą visuomenės kultūrą, tačiau stengiasi išlaikyti kuo aukštesnę pelno normą. Pardavėjas atkakliai kalba apie masinio skaitytojo išprusimą, tačiau stengiasi palaikyti masinį pirkėjų srautą.
Ne vandens, o nuskęsti
MINDAUGAS NASTARAVIČIUS Jūratė Baranova. Baimė nuskęsti. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 168 p. Nebūtina eiti per tiltą. Nereikia bristi į vandenį. Sapnuoti skenduolį. Kad bijau vandens, tenka prisiminti į rankas paėmus filosofijos profesorės Jūratės Baranovos eseistikos knygą „Baimė nuskęsti“. Joje žmogus skęsta ne tik vandenyje. Skęsta savyje, kitame, skęsta žodžiuose, žodžiai skęsta tyloje, žodžiuose skęsta tai, kas ištylėta, kas anapus…
Kokią žinią šįkart atnešė Orwellas?
MARIUS PLEČKAITIS George Orwell. Katalonijai pagerbti. Romanas. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. K.: Kitos knygos, 2010. 280 p. Neklibantį modelį, kaip rašyti apie karą, kadaise nukalė toks Erichas Maria Remarque’as. Tą jis padarė 1929 m., aprašęs Didžiojo karo, vėliau praminto Pirmuoju pasauliniu, vargus ir ontologijas. Dėl įtaigumo, nereikia net priminti, knyga buvo bemat išgraibstyta ir dar daug kartų išleista,…
Šįvakar buvau baliuje…
Parengė IRENA ŽEMAITYTĖ-GENIUŠIENĖ Iš gydytojos Liudos Žemaitytės (1916–1946) dienoraščio Šeštadienis, vasario 2 d., 1935 m. [...] Bet kadangi tas dalykas daugiau nekaip, kad negalimas, išsiruošiau kartu su vyresniaisiais į literatūrinį balių. Užsidėjau senąją balinę suknią, pasidabinau ir tiek. Užlipėm į raudona šviesa iliuminuotą ramovės salę.
Iš sodo bendrijos nario užrašų
STASYS JUREVIČIUS Gal ir velnias mus nunešė į tą sodą – būtent į tą, o ne į kokį nors kitą. Žmona daug metų vis geidavo įsigyti sodą: girdi, ir atgaiva, ir vasarą šiokia tokia materialinė nauda. Aš spyriojausi. Tačiau kiek gali spyriotis? Tiesiog nevyriška. Tad vieną dieną pasidaviau – sutikau. Ir iš tiesų, jei išdrįstume prisipažinti: visa kur tie vyrai…
Kluks
ROSANA LUKAUSKAITĖ – Ar mes – kiaulės? – Ja ja!.. Popiet mama paprašė, na, gerai jau, liepė sutvarkyti namus ir pakloti lovą svečių kambaryje, nes vakare apsilankys ir liks visai nakčiai kiaulė. – Mes turime svečių kambarį? – nusistebėjau. – Tai svetainė, mieloji… – A, – ironiškai vyptelėjau.
Naujasis literatūrinis herojus
VASILIJ KOLTAŠOV Ko nėra autoriuje, to negali būti ir jo kūrinyje. Tačiau tai, ko dar nėra visuomenėje, jau galima rasti literatūroje. Siekis patvirtinti šį teiginį mane vėl privertė griebtis plunksnos ir parašyti naują romaną, kurio įvykiai perkelti tolimon praeitin. Tačiau apie šią knygą nekalbėsiu. Kur kas svarbiau išryškinti bendrus šiuolaikinės literatūros bruožus, juos išnagrinėti ir suvokti: kur link verta judėti?…
